mantelis
Kartą reikėjo išsiųsti nedidelę dėžę iš Kauno į Vilnių. Nieko įspūdingo: keli drabužiai, knyga ir mažas suvenyras. Atidarau kainas ir sustingstu. Tas pats maršrutas, panašus pristatymo laikas, o skirtumas keliais eurais, kartais net dvigubas. Ir tada pradedi galvoti ne apie dėžę, o apie principą: kodėl vienas vežėjas prašo 6, o kitas 12? Per kelis tokius … Skaityti toliau
Kojų oda moka kalbėti labai tiesiai. Vieną savaitę viskas gerai, o kitą – kulnai ima „kabinėti“ kojines, pėdos atrodo pavargusios, o blauzdos tempia taip, lyg būtum visą dieną praleidęs vėjyje. Dažniausiai tai ne vienas stebuklingas kaltininkas, o keli įpročiai, kurie susideda į tą patį rezultatą: oda praranda drėgmę greičiau, nei spėja ją išlaikyti. Kodėl kojos … Skaityti toliau
Pirmą kartą šitą klausimą išgirdau ne kapinėse, o virtuvėje. Arbata, tylus vakaras, ir žmogus pasako: „Aš nebenoriu kiekvieną kartą važiuot su kibiru, šluota ir tuo pačiu jausmu, kad nespėju…“ Tada supratau, kad sprendimas dėl kapo dažnai nėra apie akmenį. Jis apie laiką, ramybę ir tai, kaip nori prisiminti artimą, o ne kaip nori kovoti su … Skaityti toliau
Kartais stipriausia reklama nėra didelis plakatas ar brangi kampanija. Ji gali būti daug paprastesnė. Žmogus eina gatve, sustoja kavinėje, dalyvauja renginyje, o ant jo marškinėlių matomas įmonės ženklas. Natūraliai, be triukšmo. Taip veikia marškinėliai su logotipu. Daug įmonių prie šios idėjos ateina labai paprastai. Iš pradžių reikia vienodos aprangos komandai renginyje. Vėliau paaiškėja, kad tokia … Skaityti toliau
Vieną kartą draugas man pasakė: „Ai, medus tai tiesiog… saldus dalykas ant duonos.“ Ir aš supratau, kad daug kas taip ir galvoja, kol neįvyksta paprastas momentas: atsidarai stiklainį, užuodi, paragauji ir staiga kyla klausimas — o kiek realiai darbo čia viduje? Jei trumpai, vienos bitės „karjera“ medaus prasme yra tokia kukli, kad net šiek tiek … Skaityti toliau
Kartais būsto pardavimas atrodo kaip antras darbas. Fotografuoji, rašai tekstus, atrašinėji nepažįstamiems, derini laikus, lauki, kol kas nors „pagalvos“. O dienos bėga, sąskaitos ateina, butas stovi, ir galvoje vis sukasi tas pats klausimas: ar tikrai turiu per tai eiti mėnesiais? Man pačiam labiausiai užkliūna ne pats pardavimo faktas, o visas triukšmas aplink. Skambučiai be jokio … Skaityti toliau
Kartais žmonės sako paprastai: „jaučiuosi lyg išsikrovęs“. Miegas lyg ir buvo, darbas ne per sunkiausias, tačiau kūnas vis tiek vangus. Atsiranda sunkumo jausmas po valgio, pilvas pūsteli net nuo paprasto maisto, o energija kažkur dingsta jau vidury dienos. Tokiose situacijose dažnai išgirstamas vienas terminas – kepenų valymas. Apie jį kalbama įvairiuose sveikatingumo pokalbiuose, mitybos temose … Skaityti toliau
Turiu tokį prisiminimą iš žiemos ryto. Skubi, raktai kažkur giliai kišenėj, rankos šaltos, o kai pagaliau įsėdi į mašiną, supranti dar vieną dalyką: su tom pirštinėm vairas slysta arba jaučiasi kaip svetimas. Išlipi vėliau mieste, eini iki susitikimo, ir vėl kita bėda, pirštai sustingsta, nes pirštinės labiau dėl vaizdo nei dėl šilumos. Būtent todėl klausimas … Skaityti toliau
Yra viena akimirka, kai viskas atrodo per daug lengva: tiekėjas parašė „siunta paruošta“, atsiuntė sąskaitą, o tu jau mintyse matai dėžes ir pirmus pardavimus. Man taip buvo. Skaičiai atrodo tvarkingi, tekstas gražus, norisi paspausti „apmokėti“ ir eiti daryt darbų. Ir visgi būtent čia verta sustoti. Nes kai perki dėvėtus drabužius urmu, vienas skubotas mokėjimas gali … Skaityti toliau
Virtuvės ir svetainės sujungimas jau tapo beveik numanomu pasirinkimu planuojant naują būstą ar atnaujinant seną. Žmonės dažnai sako: „norim daugiau erdvės, daugiau šviesos, daugiau gyvybės.“ Ir tikrai – atvira erdvė gali visiškai pakeisti tai, kaip jaučiasi namai. Tačiau ne kiekvienam toks sprendimas tinka. Kai planuojamas buto interjeras, sprendimas griauti sieną tarp virtuvės ir svetainės dažnai … Skaityti toliau