Įsivaizduokite: ankstyvas rytas, saulės spinduliai už lango, o jūs rankose laikote garuojantį kavos puodelį. Tačiau tai ne eilinė kava iš prekybos centro pakelio – gurkštelėję pajuntate miško uogų saldumą ir jazminų aromatą, tarsi būtumėte nukeliavę į tolimą Etiopijos aukštikalnių kavos plantaciją. Tokius potyrius dovanoja rūšinė kava – gėrimas, kuris pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik tarp kavos gurmanų, bet ir plačiosios visuomenės.
Rūšinė (angl. specialty) kava – tai mažas kasdienis stebuklas, paverčiantis įprastą rytinę rutiną aromatingu nuotykiu.
Kas yra rūšinė kava?
Rūšinė kava – tai aukščiausios kokybės kava su išskirtinėmis skonio savybėmis. Tokios kavos pupelės kruopščiai atrenkamos, paprastai iš vieno konkretaus regiono ar net ūkio, kur jos auginamos idealiomis sąlygomis. Pagal SCA (Specialty Coffee Association) standartus, rūšinė kava turi surinkti bent 80 balų iš 100 galimų degustacijos skalėje. Leidžiami tik keli smulkūs defektai – pupelės turi būti beveik nepriekaištingos. Kiekviena rūšinės kavos partija turi aiškią kilmę – nurodoma šalis, regionas, ūkis, kartais net konkretus augintojas – ir unikalų skonio profilį, kurį lemia vietovės klimatas, dirvožemis bei apdorojimo metodai. Be to, rūšinė kava siejama su tvarumu ir etiškais sprendimais: aukšta kokybė derinama su sąžininga prekyba ir atsakingu auginimu.
Rūšinės kavos istorija
Ilgą laiką kava buvo tiesiog kasdienis, standartizuotas produktas. Tik XX a. pabaigoje atėjusi antroji kavos banga – pasaulinis espresso kavinių bumas, pvz., „Starbucks“ – paskatino žmones labiau domėtis kavos gėrimo kultūra. Tačiau tikroji kokybės revoliucija prasidėjo su trečiąja kavos banga.
1974 m. norvegų kilmės kavos ekspertė Erna Knutsen pirmąkart pavartojo terminą „specialty coffee“ (rūšinė kava), apibūdindama išskirtinio skonio pupeles, išaugintas ypatinguose mikroklimatuose. Ši idėja įkvėpė naują judėjimą: ėmė kurtis specializuotos kavos asociacijos ir skrudyklos, vienijančios kavos entuziastus. Taip susiformavo pasaulinė rūšinės kavos bendruomenė – tai ir yra trečioji kavos banga, modernus kavos kultūros etapas, kuriame kava vertinama tarsi vynas.
Rūšinės kavos vertinimo kriterijai ir kokybė
Kad kava būtų pripažinta rūšine, neužtenka vien entuziastingų atsiliepimų – jos kokybę kruopščiai patikrina profesionalai. Dažniausiai naudojamas degustavimo protokolas: sertifikuoti ekspertai (Q Graderiai) ragauja kavą standartizuotu būdu, vertindami gėrimo aromatą, skonį, poskonį, rūgštumą, kūną ir švarumą. Kiekvienam aspektui skiriami balai, kurie sumuojami – tik surinkusi 80 ar daugiau balų kava gali vadintis rūšine. SCA (Specialty Coffee Association) taip pat nustato techninius kokybės reikalavimus – apibrėžia leistiną defektų kiekį žaliose pupelėse, vandens standartus ruošimui ir pan. Griežti kriterijai užtikrina, kad puodelyje atsidurtų išskirtinė kava.
Kuo rūšinė kava skiriasi nuo komercinės?
Nors kavos puodelį šiandien galima gauti beveik bet kur, ne visa kava yra vienoda. Rūšinė kava (angl. specialty) ir komercinė (masinė) kava skiriasi beveik visais aspektais – nuo pupelių kilmės iki skonio puodelyje. Štai pagrindiniai skirtumai
- Kokybė:
Rūšinė kava auginama, skinama ir apdorojama laikantis aukščiausių standartų. Jai taikomi griežti kokybės reikalavimai – pupelės turi būti be defektų ir įvertinamos ne mažiau kaip 80 balų pagal Specialiosios kavos asociacijos (SCA) skalę.
Tuo tarpu komercinei kavai reikalavimai dažniausiai netaikomi – joje gali būti brokuotų ar įvairios kilmės maišytų pupelių, o kokybė būna nuspėjama, vienoda, bet be išskirtinio skonio.
- Skonis:
Rūšinė kava išsiskiria kompleksišku, švariu ir turtingu skoniu – joje galima justi vaisių, gėlių, uogų ar net prieskonių natų. Skonio niuansai dažnai primena vyno ar arbatos pasaulį: vienos pupelės džiugina ryškia rūgštine gaiva, kitos – sodriu kakavos ar karamelės poskoniu.
Komercinė kava siekia vienodo skonio – be išskirtinių niuansų. Jos skonis dažnai būna degintas, kartus, vienmatis – pritaikytas „neužgauti“ daugumos vartotojų skonio.
- Kilmė:
Rūšinė kava visada turi aiškią kilmę – žinoma, iš kokio ūkio, šalies ar net plantacijos ji atkeliavo. Tai leidžia užtikrinti tvarumą ir sąžiningą prekybą.
Komercinė kava dažniausiai yra mišinys iš skirtingų regionų, o kilmė dažnai slepiama arba apskritai nenurodoma.
- Apdorojimas ir skrudinimas:
Rūšinės kavos pupelės apdorojamos kruopščiai ir skrudinamos mažomis partijomis, siekiant išryškinti geriausias skonio savybes.
Komercinė kava apdorojama ir skrudinama masiškai (neretai itin tamsiai), kad skonis būtų vienodas ir paslėptų žemesnę žaliavos kokybę.
Rūšinės kavos kilmės regionai ir skonių įvairovė
Kava auga tropinio klimato „kavos dirže“, esančiame tarp Vėžio ir Ožiaragio atogrąžų. Daugiausia rūšinės kavos išauginama trijuose žemynuose: Lotynų Amerikoje (pvz., Kolumbijoje), Afrikoje (Etiopijoje) ir Azijoje (Indonezijoje). Kiekvienas regionas suteikia kavai savitą skonį. Pavyzdžiui, Etiopijos kava pasižymi ryškiomis gėlių ir vaisių natomis, o Brazilijos – švelniais šokolado bei riešutų tonais. Šiuos skirtumus lemia kavos terroir – augavietės klimatas, dirvožemis ir aukštis, kaip ir vyno atveju.
Kai kurios išskirtinės rūšinės kavos pasiekia astronomines kainas. Pavyzdžiui, rečiausios Panamos Geisha veislės pupelės aukcionuose parduodamos net už ~800 JAV dolerių už svarą (apie 1800 $/kg) – akivaizdu, kokia brangi gali būti unikali kavos patirtis.
Vartojimo kultūra ir trečioji banga
Šiuolaikinėje kavos kultūroje, vadinamoje trečiąja kavos banga, rūšinė kava atlieka pagrindinį vaidmenį. Šis judėjimas paskatino kavą vertinti gurmaniškai – žmonės domisi jos kilme, skrudinimo amatu ir paruošimo būdais. Baristos tapo tarsi kavos someljė – jie ne tik paruošia gėrimą, bet ir papasakoja jo istoriją, padeda pajusti subtilybes. Per pastaruosius dešimtmečius JAV specializuotų kavinių skaičius išaugo nuo maždaug 2 850 (1993 m.) iki apie 29 300 (2013 m.) – panašus augimas vyksta ir Europoje. Kokybiškos kavos bumas rodo, kad žmonės visur ieško ne tik kofeino, bet ir autentiškos kavos patirties.
Atraskite Bazzara – nuo šiol ir Lietuvoje
Lietuvoje galite paragauti kavos, pagamintos iš keturių išskirtinių Bazzara rūšinių pupelių. „Brazil Yellow Bourbon“ stebina švelniu saldumu ir subalansuotu skoniu, atsiskleidžiančiu lėtai, tarsi Brazilijos saulėlydis. „Jamaica Blue Mountain“ – viena rečiausių pasaulyje – žavi švaria tekstūra, subtilia elegancija ir ilgai išliekančiu poskoniu. Kava iš „Nepal Himalaya“ pupelių – tai kvapnus kalnų aukštumų prisilietimas, išsiskiriantis švarumu ir netikėtu gėliškumu. O „Panamos Geisha“ puodelyje atsiveria kaip aromatų šou – su jazminų, citrusų ir prinokusių vaisių natomis.
Rūšinės Bazzara kavos ieškokite aboutcoffee.lt – oficialiame šio italų prekės ženklo platintojo Lietuvoje puslapyje.
Daugiau nei puodelis kavos
Rūšinė kava keičia mūsų požiūrį į kasdienį kavos puodelį. Tai nėra vien tik rytinis energijos šaltinis, bet ir ritualas, kviečiantis sulėtinti tempą ir pasimėgauti akimirka. Kiekvienas gurkšnis – lyg kelionė nuo atogrąžų plantacijos, kur subrendo kavos uogos, per skrudinimo dirbtuves, kur meistrai atskleidė pupelių potencialą. Pasirinkdami rūšinę kavą, jūs ne tik atrandate naujus skonius, bet ir prisidedate prie skaidresnės bei tvaresnės kavos industrijos. Tai gurmaniškas nuotykis. Rūšinė kava kviečia atrasti skonių žemėlapį ir pasinerti į nepakartojamų aromatų kelionę. Kodėl gi nepažinti pasaulio per aromatingą kavos puodelį, kupiną jaukumo?