Kraustantis ar siunčiant siuntas daugiausia streso sukelia viena baimė: ar trapūs daiktai atsilaikys? Nesvarbu, ar tai močiutės porcelianas, ar kasdien naudojami puodeliai — visi norime, kad jie išliktų sveiki. Ir būtent čia prasideda tikras pakavimo priemonių egzaminas.
Pastarąjį mėnesį išbandėme daugybę skirtingų variantų: nuo popieriaus iki sluoksniuotos apsaugos, nuo specialių įdėklų iki dėžių su minkštinimo sistema. Rezultatai nustebino net skeptiškiausius.
Toliau — kas veikia geriausiai ir kodėl.
Dažniausia klaida: manymas, kad užtenka tiesiog „įvynioti“
Klaidinga manyti, kad visi popieriai ar plėvelės saugo vienodai. Trapūs indai reaguoja į menkiausią spaudimą, todėl svarbu ne tik įvynioti daiktą, bet ir sukurti jam tvirtą aplinką.
Indų saugumas priklauso nuo dviejų dalykų:
pirma — ar pakavimo priemonės suvaldo smūgius,
antra — ar dėžėje nėra tuščių erdvių, kurios sukelia slankiojimą.
Neretai žmonės pasitiki tuo, kas po ranka, ir tik išlipus daiktams į šviesą supranta, kad apsauga buvo labiau iliuzija, nei reali pagalba.
Kokios pakavimo priemonės pasirodė geriausiai?
Testuodami atsižvelgėme į tris situacijas: standartinį kraustymąsi, siuntimą kurjeriu ir ilgalaikį saugojimą dėžėse. Skyrėsi ne tik mūsų pasirinktos priemonės, bet ir indų elgsena kiekvienoje situacijoje.
Gerai suveikė apsaugos, kurios pasižymi trimis savybėmis:
- sugeria smūgius, o ne tik apgaubia daiktus
- tvirtai laiko formą, nesiminko ir neišslysta iš vietos
- leidžia sudėti indus sluoksniais be spaudimo
Išskirtinai gerai pasirodė burbulinė plėvelė su storesniais oro tarpeliais, kartoninės pertvaros tarp indų ir minkštos putplasčio pagalvėlės kraštams. Nors kiekviena priemonė buvo naudinga savaip, kombinacija veikė beveik nepriekaištingai.
Kur priemonės dažniausiai paveda?
Įdomiausia tai, kad dažniausiai paveda ne pati pakavimo priemonė, o jos panaudojimas. Žmonės dažnai palieka per didelius tarpelius dėžėje arba pasikliauja tik vienu apsaugos sluoksniu.
Štai kelios situacijos, kurios sukėlė daugiausia žalos:
- pernelyg plonas popierius, kuris apsaugo tik nuo įbrėžimų
- burbulinė plėvelė apvyniota per lengvai, be tvirtų mazgų
- trapūs indai stumiami šalia vienas kito be pertvarų
- daiktai sudedami į dėžę, kuri nebeišlaiko formos
Žala dažniausiai atsiranda ten, kur dėžė liečiasi su kietomis sienelėmis, kampais arba su kitais indais.
Tikra istorija iš bandymų: stiklinės, kurios išgyveno kritimą
Vienas bandymas paliko įspūdį visiems. Į paprastą kartoninę dėžę sudėjome stiklines, apsuktas kombinuota apsauga: burbuline plėvele, popieriumi ir pertvara tarp jų. Dėžę numetėme iš maždaug vieno metro aukščio — ne vieną kartą.
Atidarę radome visas stiklines sveikas.
O kai pakartojome eksperimentą su pigesnėmis, plonesnėmis medžiagomis, rezultatas buvo visiškai kitoks: kelių stiklinių kraštai sutrupėjo, o viena jų sudužo tiesiog nuo šoninio smūgio.
Būtent tokie testai akivaizdžiai parodo, kad pakavimo priemonės skiriasi iš esmės, net jei vizualiai atrodo panašios.
Kada verta pirkti tvirtesnes apsaugas?
Jeigu kraustaisi retai, gali atrodyti, kad pakavimo priemonėms neverta skirti daug dėmesio. Tačiau realybė tokia: būtent trapūs indai sukelia daugiausia nuostolių. Vienas sulūžęs servizo gabalas sunaikina visą estetiką, o ir emocinė vertė kartais svarbesnė nei pinigai.
Stipresnės apsaugos labiausiai tinka, kai:
- indai keliauja kurjeriu
- turi daug stiklinių, puodelių ar porceliano
- lauki ilgo transportavimo
- kraustaisi žiemą ar per lietų
- dėžės bus kraunamos viena ant kitos
Tvirtos priemonės leidžia jaustis ramiau, o perkraustymo procesas tampa tvarkingesnis.
Saugiausias variantas — kombinuotas
Po visų testų aišku viena: gera apsauga susideda ne iš vieno produkto, o iš derinio. Popierius suteikia smulkesnę apsaugą, plėvelė sugeria smūgius, o pertvaros neleidžia indams liestis.
Jeigu nori apsaugoti tai, kas trapu, rinktis tik „vieną geriausią“ priemonę būtų klaida. Daug geriau veikia darnus sluoksniavimas.
Kai pasirūpini tinkama apsauga, kraustymasis nebekelia tiek nerimo — o indai iš kelionės grįžta tokie pat gražūs, kaip ir iškeliavo.