Veesla.lt nuotrauka
APVA kvietimai Lietuvoje jau tapo savotišku reiškiniu. Kaskart paskelbus naują paramos etapą, gyventojai suaktyvėja, rangovai apkraunami užklausomis, o sprendimai priimami skubotai. Deja, būtent skubėjimas ir paviršutiniškas taisyklių supratimas dažniausiai ir kainuoja brangiausiai.
Praktika rodo, kad dalis žmonių paramos negauna ne todėl, kad jiems ji nepriklauso, o todėl, kad padaro išvengiamų klaidų.
Energetikos srityje dirbantys specialistai nuolat mato pasikartojančius scenarijus: tie patys netikslumai, tie patys nusivylimai ir tas pats sakinys: „Galvojau, kad bus paprasčiau“.
Kodėl parama nėra „automatinis priedas“?
Didžiausia klaida – manyti, kad parama priklauso savaime. Daugelis gyventojų galvoja, jog užtenka įsirengti saulės elektrinę ir vėliau „kažkaip susitvarkyti dokumentus“. Tačiau realybė kitokia. APVA veikia pagal aiškiai apibrėžtas taisykles, kurios remiasi įstatymais, kvietimų sąlygomis ir griežtais terminais.
Būtent todėl sprendimų seka čia yra labai svarbi. Netinkama tvarka gali reikšti, kad projektas taps nefinansuojamas, nors techniškai jis ir būtų tinkamas.
Apva.lt
Dažniausia klaida – įrengti per anksti
Vienas dažniausių scenarijų: gyventojas pamato kvietimą, greitai pasirašo sutartį su rangovu, įsirengia sistemą ir tik tada pradeda domėtis, ar viskas atitinka paramos sąlygas. Deja, kai kuriais atvejais parama skiriama tik projektams, kurie pradėti ar įgyvendinti po konkrečios datos.
Tai ypač aktualu tiems, kurie neskaito kvietimo sąlygų iki galo arba remiasi ankstesnių metų patirtimi, manydami, kad „viskas bus taip pat“.
Veesla.lt nuotrauka
Netinkamai pasirinkta galia – tylus pinigų deginimas
Dar viena dažna klaida – neteisingai parinkta elektrinės galia. Gyventojai kartais renkasi maksimalų variantą, manydami, kad didesnė sistema automatiškai reiškia didesnę naudą. Tačiau parama dažnai ribojama pagal kilovatus, o perteklinė galia ne visada kompensuojama.
Būtent šioje vietoje prasideda finansinės klaidos, kurios nebėra susijusios su technologija, o su planavimo trūkumu.
Dokumentai: smulkmenos, kurios sprendžia viską
Paraiškos atmetamos ir dėl, atrodytų, smulkių dalykų. Netikslūs nuosavybės dokumentai, neaiškiai nurodyta pastato paskirtis, neatitikimai Registrų centro duomenyse – visa tai gali tapti priežastimi neigiamam sprendimui.
Tai reiškia, kad parama reikalauja ne tik techninio, bet ir administracinio pasiruošimo, kuris dažnai nuvertinamas.
Sertifikatai ir rangovai – ne vieta taupyti
Dar viena klaidų grupė susijusi su įranga ir montavimu. Parama skiriama tik sertifikuotiems sprendimams, atitinkantiems techninius reikalavimus. Bandymas sutaupyti renkantis pigesnius komponentus ar nepatyrusius montuotojus gali baigtis tuo, kad projektas neatitiks paramos kriterijų.
Ši klaida ypač skaudi, nes technologiškai sistema gali veikti puikiai, tačiau finansinė nauda prarandama dėl formalių neatitikimų.
Kodėl svarbu planuoti, o ne improvizuoti?
APVA parama sukurta tam, kad skatintų racionalias investicijas, o ne impulsyvius sprendimus, todėl svarbiausias patarimas – planuoti iš anksto. Įvertinti vartojimą, pasitikrinti dokumentus, suprasti kvietimo sąlygas ir tik tada judėti į priekį.
Praktika rodo, kad tie, kurie skiria laiko pasiruošimui, beveik visada pasiekia tikslą. Tie, kurie improvizuoja, dažniau lieka nusivylę ir kaltina sistemą, nors problema slypi ne joje.
Viduryje šio proceso dažnai paaiškėja, kad APVA parama saulės elektrinėms nėra sudėtinga pati savaime. Sudėtinga ji tampa tada, kai ignoruojamos taisyklės.
Parama – testas, o ne kliūtis
APVA kompensacija iš esmės veikia kaip filtras. Ji atrenka tuos projektus, kurie apgalvoti, pagrįsti ir techniškai tvarkingi, todėl į ją verta žiūrėti ne kaip į biurokratinę kliūtį, o kaip į sistemą, kuri skatina daryti teisingai nuo pat pradžių.
Ilgainiui tai atsiperka ne tik finansine prasme, bet ir ramybe – žinojimu, kad sprendimas buvo priimtas ne skubotai, o atsakingai. Ir būtent tada APVA parama saulės elektrinei tampa realia pagalba, o ne nusivylimo šaltiniu.