Kai mažylis ima rodyti smalsumą raidėms ar skaičiams, tėvams dažnai kyla klausimas – ar jam jau metas ruoštis mokyklai? O gal dar per anksti? Vis daugiau šeimų renkasi lavinamąsias veiklas namuose, tačiau kur yra riba tarp naudingo žaidimo ir spaudimo „būti pasiruošus“? Ar tokios priemonės iš tiesų padeda?

Ne visos mokymosi priemonės vienodai vertingos

Rinkoje netrūksta žaislų, kurių pakuotė žada lavinti smulkiąją motoriką, ugdyti loginį mąstymą ar net skaitymo gebėjimus. Bet ar tikrai kiekviena tokia priemonė veikia?

Praktikoje pasiteisina tik tos, kurios įtraukia vaiką, o ne jį vargina. Paprasta dėlionė, kurioje reikia surasti skirtingų formų angas, dažnai daug efektyvesnė nei brangi programėlė su garsais ir mirksinčiomis švieselėmis. Kodėl? Nes vaikas dalyvauja, ne tik stebi.

Kaip atrodo tikrai naudingos priemonės?

Jeigu galvojate apie pasiruošimą mokyklai, pirmiausia svarbu suprasti, ką reiškia „pasiruošęs“. Tai nėra tik gebėjimas parašyti vardą ar suskaičiuoti iki dešimt. Tai:

• gebėjimas klausytis ir palaukti savo eilės
• drąsa kalbėti grupėje
• pirštų miklumas, kad laikytų pieštuką be įtampos
• smalsumas ir noras sužinoti „kodėl?“

Mokymosi priemonės, kurios žadina šiuos dalykus, dažniausiai ir duoda geriausią rezultatą. Pavyzdžiui:

• plastilinas ar kinetinis smėlis stiprina pirštų raumenis, ruošia rašymui
• skaičių žaidimai su kaladėlėmis padeda suprasti kiekius, o ne tik išmokti eilę
• klausimų kortelės ar knygelės su situacijomis lavina kalbą ir samprotavimą

Darželio auklėtojų ir tėvų patirtys

Asta, dirbanti priešmokyklinėje grupėje, sako, kad lengviausiai į mokyklą pereina ne tie vaikai, kurie jau moka skaityti, o tie, kurie geba bendradarbiauti: „Jei vaikas moka užmegzti pokalbį, geba atsiprašyti ar paprašyti pagalbos, jam mokykloje bus lengviau.“

Tuo tarpu Ingrida, trijų vaikų mama, pastebi, kad su kiekvienu vaiku atrado vis kitokį būdą padėti ruoštis: „Vyriausia dukra dievino korteles su raidėmis. Sūnui reikėjo daugiau judesio – mokėmės per šuoliukus. Mažoji mėgsta eksperimentus – vadinam juos savo laboratorija.“

Ar tikrai verta pradėti anksčiau?

Svarbiausia – ne laikas, o būdas. Jei vaikui smagu, jei jis pats ima domėtis skaičiais ar raidėmis, mokymosi priemonės gali tapti puikiu pagalbininku. Tačiau jei viskas primena griežtas pamokas, verta sustoti ir permąstyti.

Mokyklai pasiruošęs vaikas – tai ne tas, kuris išmoko viską iš anksto, o tas, kuris nebijo suklysti, moka paklausti ir nori mokytis. Ir būtent tokie įgūdžiai gimsta per žaidimą, tyrinėjimą ir bendravimą.

Lavinamosios priemonės gali padėti, jei jos pasirenkamos ne pagal pažadus ant dėžutės, o pagal tai, kas tinka konkrečiam vaikui. Nėra vieno kelio į pasiruošimą mokyklai, bet kai suaugusieji įsiklauso – vaikai pasirenka teisingai.