Depresija ir nerimo sutrikimai – vienos dažniausių psichikos sveikatos problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 280 milijonų žmonių pasaulyje kenčia nuo depresijos, o nerimo sutrikimų paplitimas siekia net 301 milijoną.
Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozė 2022 m. buvo nustatyta daugiau nei 120 tūkst. gyventojų, iš jų didelė dalis – sergantys depresija ar įvairiomis nerimo formomis.
Nors pagrindinis gydymas yra medikamentai ir psichoterapija, vis daugiau dėmesio skiriama papildomoms, palaikomosioms priemonėms – tarp jų ir masažui.
Ką sako mokslas?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad masažas turi teigiamą poveikį nervų sistemai. Jis mažina streso hormonų (kortizolio) kiekį kraujyje, tuo pačiu didina serotonino ir dopamino – „laimės hormonų“ – išsiskyrimą.
Vienas dažnai cituojamų tyrimų, publikuotų žurnale Journal of Clinical Psychiatry (Field et al., 2005), atskleidė, kad nuoseklus masažas per 12 savaičių reikšmingai sumažino depresijos simptomus pacientams (palyginus su kontroline grupe).
Kitas tyrimas, atliktas 2020 m. (Frontiers in Psychology), parodė, kad masažas net 60 proc. pacientų padėjo sumažinti nerimo lygį, ypač tiems, kurie kentėjo nuo generalizuoto nerimo sutrikimo. Tyrime dalyvavę žmonės po masažo seansų taip pat pranešė apie pagerėjusią miego kokybę ir sumažėjusį raumenų įsitempimą.
Masažo poveikis emocinei būsenai
Masažas veikia ne tik fiziškai, bet ir emociniu bei neurologiniu lygiu. Mechaninis spaudimas odai stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą – tai reiškia, kad kūnas įsijungia į „poilsio ir atsigavimo“ režimą.
Šis procesas:
- Sulėtina širdies ritmą.
- Mažina kraujospūdį.
- Skatina gilų kvėpavimą.
- Sumažina raumenų įtampą, kuri dažnai lydima nerimo.
Be to, žmogaus prisilietimas savaime turi terapinę funkciją. Tyrimai rodo, kad fizinis kontaktas gali mažinti vienišumo jausmą, o tai itin svarbu depresiją išgyvenantiems žmonėms.
Kokių masažo rūšių rekomenduojama?
Psichologinį poveikį ypač turi šios masažo rūšys:
- Aromaterapinis masažas – naudojami eteriniai aliejai, tokie kaip levanda ar bergamotė, kurie turi raminantį poveikį nervų sistemai.
- Švediškas masažas – švelnūs, ritmiški judesiai padeda atsipalaiduoti ir mažina streso hormonų kiekį.
- Tailandietiškas masažas – energijos taškų spaudimas ir tempimai aktyvina kūno energijos tekėjimą, o tai siejama su geresne psichologine savijauta.
- Refleksologija – masažuojami tam tikri pėdų taškai, kurie pagal refleksologijos principus susiję su įvairiais vidaus organais ir emocinėmis būsenomis.
Kada masažas gali būti ypač naudingas?
Masažas gali būti itin naudingas tais atvejais, kai:
- Žmogus nenori ar dar nesiryžta pradėti psichoterapijos, tačiau jaučia įtampą, nemigą, nuotaikų svyravimus.
- Yra palaikomasis gydymas kartu su vaistais ar terapija.
- Nerimo ar depresijos simptomai pasireiškia per kūno būsenas – raumenų skausmą, galvos skausmus, nuolatinį nuovargį.
- Reikia greito atsipalaidavimo, pavyzdžiui, prieš viešą kalbą, svarbų egzaminą ar sudėtingą gyvenimo etapą.
Svarbu atminti, kad masažas nėra depresijos ar nerimo „vaistas“, tačiau jis gali būti vertinga papildoma priemonė, kuri palaiko emocinę ir fizinę pusiausvyrą.
Kaip rinktis masažo specialistą?
Jei masažas atliekamas žmogui, kuris turi psichikos sutrikimų, labai svarbu rinktis sertifikuotą, patyrusį masažuotoją, kuris supranta psichosomatikos principus. Kai kurie centrai Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, kaip masažas Vilniuje ar Kaune – siūlo specializuotus „streso mažinimo“ ar „emocinės pusiausvyros“ masažus (pritaikytus žmonėms, patiriantiems nerimą ar nuotaikos sutrikimus).
Jei masažas derinamas su psichoterapija – rekomenduojama pasitarti su gydančiu specialistu. Kai kurie psichoterapeutai ar psichiatrai gali net rekomenduoti tam tikro tipo masažą kaip dalį holistinio gydymo plano.
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai atliekamas masažas gali pagerinti serotonino kiekį organizme, mažinti streso hormonų lygį ir skatinti gilų atsipalaidavimą. Tinkamai pasirinktas masažo specialistas ir atsakingas požiūris į savo sveikatą gali padėti žengti pirmą žingsnį į emocinį atsigavimą.