Kartą po treniruotės atsisėdau ant suoliuko ir pajutau keistą dalyką: kūnas tarsi padarė darbą, bet viduje liko „įtampa“, kuri niekur nedingsta. Kitą rytą atsikėliau ir vietoje energijos gavau sunkumą, lyg būčiau išsikrovęs. Tada pirmą kartą rimtai pasižiūrėjau į tai, ką rodo pulsometrai. Ne dėl skaičių grožio, o dėl vieno klausimo: ar aš nepersistengiau?
Ši tema svarbi, nes pervargimas retai ateina su fanfaromis. Dažniau jis ateina tyliai: prastesnis miegas, dirglumas, treniruotės ima erzinti, o širdis treniruotėje elgiasi „keistai“. Ir būtent čia duomenys gali padėti, jeigu juos skaitai protingai.
Pervargimas dažnai prasideda nuo jausmo, o ne nuo grafiko
Pervargimas ne visada reiškia, kad sportuoji per daug. Kartais tai reiškia, kad per mažai atsistatai: blogas miegas, stresas darbe, per mažai valgai, per mažai geri vandens. Kūnas viską sudeda į vieną krūvą, o treniruotė tampa paskutiniu lašu.
Kai žmogus ignoruoja signalus, jis dažnai sako sau: „ai, praeis“. Bet jei turi pulsometro duomenis, gali pamatyti, kad tai ne šiaip nuotaika.
Rytinis pulsas – paprastas skaičius, kuris pasako daug
Jei ryte ramiai sėdi lovoje ir pamatuoji pulsą, jis paprastai būna panašus diena iš dienos. Kai kūnas pavargęs, tas skaičius neretai pakyla. Ne per vieną dūžį, o pastebimai. Ir čia svarbiausia yra tavo įprastas fonas, o ne „interneto normos“.
Jei kelias dienas iš eilės matai, kad rytinis pulsas aukštesnis nei tavo įprastas, verta stabtelėti. Gal vietoje intensyvios treniruotės tiks lengvas judėjimas, o gal tiesiog poilsis. Taip, poilsis irgi yra planas.
Pulsas treniruotėje – kai įprastas krūvis staiga kainuoja daugiau
Būna dienų, kai tą pačią treniruotę darai kaip visada, bet pulsas šoka aukščiau. Jauti, kad kvėpavimas sunkesnis, kojos „medinės“, o treniruotė psichologiškai pradeda erzinti. Toks neatitikimas dažnai yra signalas, kad kūnas atėjo ne į varžybas, o į skolų grąžinimą.
Kartais būna ir priešingai: tu spaudi, o pulsas lyg „nekyla“. Žmogus tada džiaugiasi, galvoja, kad pagerėjo forma. Bet kartais tai tiesiog nuovargis, kai kūnas nebesureaguoja normaliai. Čia svarbu pasitikrinti, ar kartu neatsirado ir kiti ženklai: prastas miegas, nuotaikos kritimas, dingęs noras treniruotis.
Atsistatymas po krūvio – jei pulsas ilgai nenusileidžia, verta suklusti
Po intensyvesnio darbo pulsas turi kristi. Jei jis krenta lėtai, o tu dar ilgai jautiesi „užkurtas“, tai dažnai rodo, kad kūnui sunku grįžti į ramų režimą.
Kad būtų lengviau orientuotis, pažiūrėk į kelis praktiškus ženklus:
- po treniruotės pulsas ilgai laikosi aukštas net ramiai sėdint
- kelias dienas iš eilės treniruotės jaučiasi sunkesnės, nors planas tas pats
- atsikeli pavargęs, nors miegojai normalų valandų skaičių
- treniruotėse atsiranda daugiau „šnypštimo“ galvoje: mažiau motyvacijos, daugiau nervų
Jei matai šiuos dalykus kartu, tai dažnai nėra atsitiktinumas.
Miegas ir pulsometrai – kai naktis tampa veidrodžiu
Kai kurie pulsometrai rodo miego trukmę ir kartais pateikia „balą“. Aš į balus žiūriu ramiai, nes jie dažnai erzina, bet tendencijos būna naudingos. Jei kelias naktis iš eilės miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundi, o ryte jautiesi neatsigavęs, tai paprastai pasimato ir kūne, ir treniruotėje.
Tokiu metu daug kas bando „išsimušti“ gerą savijautą dar viena sunkia treniruote. Dažnai tai veikia priešingai.
Kaip protingai reaguoti, kad neprarastum progreso
Pervargimas nėra silpnumas. Tai ženklas, kad reikia koreguoti tempą, o ne mesti sportą. Protingas sportuojantis žmogus dažniausiai daro vieną dalyką: sumažina intensyvumą kelioms dienoms ir stebi, ar kūnas grįžta į savo ritmą.
Jei renkiesi pulsometrą arba jau naudoji, duok sau tikslą: ne gaudyti „tobulus“ skaičius, o pastebėti kryptį. Pulsometrai geriausiai padeda tada, kai tu juos naudoji kaip draugą, o ne kaip teisėją.
Ir jei jauti, kad kūnas prašo pauzės, dažniausiai jis teisus. Gal kiek piktai, gal nemaloniai, bet teisus.