Lietuvoje vis labiau populiarėja šilumos siurbliai – ekonomiškas ir aplinkai draugiškas būdas šildyti namus. Šie įrenginiai yra iki keturių kartų efektyvesni nei įprasti elektriniai radiatoriai. Šilumos siurbliai naudoja lauko šilumą ir perduoda ją patalpų šildymui arba vandens pašildymui. Be to, jie gali veikti atvirkštiniu režimu ir vėsinti patalpas.
Svarbūs faktai:
- Šilumos siurblys gali iš 1 kWh elektros energijos pagaminti 3–4 kartus daugiau šilumos energijos.
- Yra trys pagrindiniai šilumos siurblių tipai, tinkantys tiek naujiems, tiek renovuojamiems namams.
- Šilumos siurblio efektyvumas priklauso nuo pastato energinio naudingumo klasės.
Efektyvi šilumos gamyba
Šilumos siurblys naudoja lauko šilumą ir perneša ją į patalpas, kur ji naudojama vandens arba oro šildymui. Energijai pernešti naudojamos freono dujos, kurios, suspaustos kompresoriuje, pasiekia aukštą temperatūrą, o patalpose išsiplėčia, atiduodamos šilumą. Procesas kartojamas tol, kol pasiekiama reikiama patalpų temperatūra.
Energija reikalinga tik kompresoriaus ir ventiliatorių darbui, o šiluma „nemokamai“ paimama iš lauko. Šilumos siurbliai veikia net prie žemų temperatūrų, nes ore visada yra šilumos energijos. Tačiau esant dideliam šalčiui (daugiau nei -15 °C), jų efektyvumas mažėja, nes paimama mažiau šilumos energijos, todėl ciklas turi būti kartojamas dažniau.
Šilumos siurblio naudingumo koeficientas
Rekomenduojame atkreipti dėmesį į šilumos siurblio naudingumo koeficientą (COP). Jis parodo, kiek šilumos energijos įrenginys pagamina iš vieno elektros energijos vieneto (1 kWh).
Renkantis šilumos siurblį, verta rinktis tokį, kurio COP būtų ne mažesnis nei 3. Naujausi šilumos siurbliai gali pasiekti COP iki 5, tai reiškia, kad 1 kWh elektros energijos gali būti paversta į maždaug 4 kWh šilumos.
Šilumos siurblių tipai
Šilumos siurbliai skirstomi į tris pagrindines grupes pagal šilumos šaltinį ir perdavimo būdą: oras–oras, oras–vanduo ir gruntas–vanduo (geoterminiai). Visi šie įrenginiai veikia net esant temperatūrai iki -15 °C, kai kurie – dar žemesnėje temperatūroje.
Oras–vanduo šilumos siurbliai šiuo metu yra populiariausi, nes jie gali šildyti, vėsinti ir ruošti karštą vandenį. Tokių sistemų įrengimas kainuoja apie 5–10 tūkst. eurų.
Geoterminiai šilumos siurbliai yra brangesni ir sudėtingiau įrengiami dėl gręžinių. Jų kaina gali siekti iki 16 tūkst. eurų, tačiau jie laikomi patikimiausiais ir efektyviausiais, nes yra nepriklausomi nuo lauko temperatūros pokyčių ir veikia itin tyliai.
Renkantis šilumos siurblio tipą svarbu atsižvelgti į tai, kad oras–oras ir oras–vanduo šilumos siurbliai esant žemai temperatūrai tampa mažiau efektyvūs, todėl įsijungia elektriniai kaitinimo elementai, kurie padidina elektros sąnaudas. Be to, šių siurblių išoriniai blokai gali skleisti 40–60 dB stiprumo garsą.
Pastato energinio efektyvumo svarba
Jei šilumos siurblio galia bus per didelė, lyginant su šildomo namo poreikiais, tai gali nepadėti sutaupyti. Nepaisant šilumos siurblio efektyvumo, sąskaitos už elektrą gali būti didelės. Per mažo galingumo siurblys nesugebės pakankamai šildyti žiemą, bet vis tiek suvartos daug energijos.
Aukštesnės energetinės klasės pastatuose šilumos energijos reikia mažiau, todėl namo šildymui pakaks mažesnės galios šilumos siurblio. A+ klasės pastatui 1 kv. m šildymui reikės apie 15 W, o C klasės pastatui – apie 70 W/kv. m. Pavyzdžiui, 150 kv. m ploto A+ klasės namui užteks apie 2,5 kW galios šilumos siurblio, o tokiam pat C klasės namui prireiks apie 10,5 kW galios įrenginio.
Pasirinkus šilumos siurblį kartu su saulės elektrine, galima dar labiau sumažinti išlaidas. Jei saulės elektrinė per metus sugeneruoja pakankamai elektros energijos, galima išvengti papildomų išlaidų už šildymą ir karštą vandenį.
Kada šilumos siurblys gali nepasiteisinti
Šilumos siurblio efektyvumą lemia skirtumas tarp paimamos ir atiduodamos temperatūros. Pavyzdžiui, šildymui radiatoriais reikalinga aukštesnė temperatūra nei grindiniam šildymui.
Žemo energinio naudingumo pastatuose su seno tipo radiatoriais šilumos siurbliai gali finansiškai nepasiteisinti. Žemesnės nei B klasės būstams pirmiausia rekomenduojama investuoti į pastato energinio efektyvumo didinimą, o tik tada planuoti šildymo sistemos atnaujinimą.