Viešieji pirkimai grindžiami skaidrumo, lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principais. Tačiau realybėje pasitaiko atvejų, kai tiekėjai vietoj konkuravimo susitaria tarpusavyje ir iš anksto pasiskirsto rinką ar suderina kainas. Tokie karteliniai susitarimai iškraipo konkurenciją, didina kainas ir mažina pasitikėjimą visa sistema. Kodėl karteliai viešuosiuose pirkimuose laikomi vienu rimčiausių konkurencijos teisės pažeidimų ir kokias pasekmes jie sukelia verslui bei perkančiosioms organizacijoms?
Kaip atpažįstami karteliai ir kokios jų formos?
Karteliai viešuosiuose pirkimuose dažniausiai pasireiškia pasiūlymų derinimu (angl. bid rigging). Tai gali būti iš anksto sutartos kainos, rotacijos principu laimimi konkursai ar fiktyvūs pasiūlymai, sudaromi tik tam, kad sudarytų konkurencijos įspūdį. Konkurencijos taryba pabrėžia, kad įtarimų gali kelti identiškos kainodaros struktūros, pasikartojančios klaidos pasiūlymuose ar neįprastai panašūs dokumentai.
Praktikoje tokios situacijos neretai perauga į sudėtingus ginčus, kuriuose sprendžiamos ne tik tiekėjų atsakomybės, bet ir sutarčių galiojimo klausimai. Tokiais atvejais itin svarbios tampa viešųjų pirkimų bylos, reikalaujančios specializuotų teisinių žinių ir strateginio atstovavimo.
Svarbu suprasti, kad kartelinis susitarimas gali būti konstatuojamas net ir be tiesioginio rašytinio įrodymo – pakanka netiesioginių duomenų visumos, leidžiančios daryti išvadą apie suderintus veiksmus.
Kodėl karteliai pavojingi verslui?
Pirmiausia – dėl finansinių sankcijų. Už draudžiamus susitarimus įmonėms gali būti skiriamos baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Be to, dalyvavimas kartelyje gali tapti pagrindu pašalinti tiekėją iš viešųjų pirkimų procedūrų tam tikram laikotarpiui.
Antra, kartelio dalyviai gali būti įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Teismų praktika rodo, kad perkančiosios organizacijos ar kiti nukentėję subjektai turi teisę reikalauti kompensacijos už permokėtas sumas. Tai reiškia, kad finansinės pasekmės gali būti ilgalaikės ir gerokai viršyti pradinę baudą.
Trečia, reputacinė žala. Viešai paskelbta informacija apie dalyvavimą kartelyje gali negrįžtamai paveikti įmonės įvaizdį, santykius su partneriais ir investuotojais.
Kaip sumažinti kartelio riziką?
Efektyviausia prevencija – aiški konkurencijos teisės atitikties (angl. compliance) programa. Įmonės turėtų reguliariai mokyti darbuotojus, ypač tuos, kurie dalyvauja pirkimų procesuose, apie draudžiamus susitarimus ir galimas pasekmes. Taip pat svarbu įdiegti vidines taisykles, ribojančias jautrios informacijos mainus su konkurentais.
Perkančiosios organizacijos taip pat gali prisidėti prie rizikos mažinimo, atidžiai analizuodamos pasiūlymus, vertindamos neįprastus kainų svyravimus ir bendradarbiaudamos su Konkurencijos taryba. Ankstyvas įtarimų identifikavimas leidžia užkirsti kelią didesnei žalai.
Karteliai viešuosiuose pirkimuose nėra tik formalus konkurencijos teisės pažeidimas – tai pasitikėjimo valstybės lėšų naudojimu klausimas. Kiekvienas neskaidrus susitarimas reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir signalą rinkai, kad sąžininga konkurencija gali būti apeinama. Todėl tiek verslui, tiek viešajam sektoriui verta kelti aukštesnius skaidrumo standartus ir vertinti prevenciją ne kaip papildomą naštą, o kaip investiciją į ilgalaikį stabilumą.