Kaunas yra antras pagal dydį Lietuvos miestas, pasižymintis intensyviu gyventojų judėjimu, aktyvia verslo aplinka ir tankiai apgyvendintais gyvenamaisiais rajonais. Visa tai daro tiesioginę įtaką ir nusikalstamumo struktūrai. 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesių statistika leidžia aiškiai įvardyti, kokios vagystės Kaune registruojamos dažniausiai ir kuriose srityse gyventojams bei verslams kyla didžiausia rizika.
Bendras nusikalstamumo vaizdas Kaune 2025 m.
Per 2025 metų sausio–rugsėjo laikotarpį Kaune buvo užregistruotos 4 067 nusikalstamos veikos, iš kurių:
- 3 188 sudarė nusikaltimai,
- 879 – nusižengimai.
Nusikalstamų veikų rodiklis Kaune siekė 1 335,5 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, o sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – 70,9 atvejo 100 tūkstančių gyventojų. Šie skaičiai rodo, kad nors Kaunas nėra pats rizikingiausias miestas absoliučiais rodikliais, nusikalstamumo lygis išlieka pakankamai aukštas, kad gyventojams ir verslui būtų būtina galvoti apie prevenciją.
Vagystės Kaune: viena dažniausių nusikalstamų veikų
2025 m. sausio–rugsėjo mėnesiais Kaune buvo užregistruotos 766 vagystės. Tai sudaro reikšmingą dalį visų nusikalstamų veikų mieste ir aiškiai parodo, kad vagystės išlieka viena aktualiausių problemų.
Dar svarbiau tai, kad didžioji dalis vagysčių yra tiesiogiai susijusios su privačia nuosavybe:
- 676 atvejai – vagystės iš privačios nuosavybės.
Tai reiškia, kad beveik 9 iš 10 vagysčių Kaune yra nukreiptos prieš privačius asmenis ar jų turtą – gyvenamąsias patalpas, sandėliukus, kiemuose ar bendrose patalpose laikomą turtą. Tokia struktūra aiškiai parodo, jog didžiausia rizika kyla ne atsitiktinėse viešose vietose, o būtent ten, kur gyventojai jaučiasi saugiausiai – savo aplinkoje.
Vagystės iš gyvenamųjų patalpų: reali grėsmė kasdienybei
Iš visų 2025 m. Kaune užregistruotų vagysčių:
- 44 atvejai buvo vagystės iš gyvenamųjų patalpų.
Nors šis skaičius sudaro mažesnę dalį visų vagysčių, jis išlieka itin reikšmingas. Praktikoje tai reiškia, kad vidutiniškai kas savaitę Kaune užfiksuojama bent viena vagystė iš namų ar butų. Tokie nusikaltimai dažniausiai sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir ilgalaikį nesaugumo jausmą gyventojams.
Ką ši statistika reiškia Kauno gyventojams ir verslui?
2025 m. duomenys aiškiai parodo, kad didžiausia vagysčių rizika Kaune kyla privačiai nuosavybei. Sandėliukai, rūsiai, daugiabučių bendros patalpos, individualūs namai ir butai išlieka dažniausiu vagių taikiniu. Tai reiškia, kad efektyvi apsauga turi būti orientuota ne tik į fizines priemones, bet ir į aktyvų reagavimą.
Būtent čia svarbų vaidmenį atlieka Ekskomisarų biuro saugos tarnyba, galinti užtikrinti ne tik signalizacijos įrengimą, bet ir nuolatinį objekto stebėjimą. Jie suteikia galimybę signalizacijos ir apsaugos sistemas prijungti prie profesionalaus Stebėjimo ir Valdymo Centro, kuris realiu laiku fiksuoja pavojaus signalus ir prireikus organizuoja operatyvų reagavimą.
Kauno vagysčių statistika 2025 metais aiškiai parodo, kad nors vagystės nėra vienintelė nusikalstamumo problema mieste, jos išlieka viena dažniausių ir labiausiai gyventojus paliečiančių nusikalstamų veikų. Didžioji jų dalis yra nukreipta prieš privačią nuosavybę, todėl sąmoningas požiūris į saugumą, profesionali saugos tarnyba Kaune ir aktyvus stebėjimas tampa esminiais sprendimais siekiant sumažinti vagystės riziką Kauno gyventojams.