Vandens kietumas Lietuvoje: kaip tai veikia maišytuvų pasirinkimą ir ilgaamžiškumą?

Lietuvoje vandens kietumas – ne teorinė, o kasdienybę formuojanti realybė. Priklausomai nuo regiono, vandens sudėtyje gali būti ženklios kalcio ir magnio druskų koncentracijos, kurios laikui bėgant nusėda ant santechnikos įrangos. 

Maišytuvai tampa viena dažniausiai nuo to nukenčiančių detalių. Kalkių nuosėdos pažeidžia tiek išorinį paviršių, tiek vidinius mechanizmus. Dėl šios priežasties maišytuvo pasirinkimas Lietuvoje nebegali būti grynai estetikos klausimu. Tai taip pat techninis sprendimas, kuris susijęs su ilgaamžiškumu ir priežiūra.

Kietas vanduo Lietuvoje – kur problemos aktualiausios?

Tyrimai rodo, kad didelėje Lietuvos teritorijos dalyje vanduo yra vidutiniškai kietas arba kietas. Ypač tai būdinga Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos regionams. Vilniuje vanduo dažnai klasifikuojamas kaip vidutinio kietumo, tačiau jo poveikis santechnikai vis tiek pastebimas vos po kelių mėnesių naudojimo. Kuo kietesnis vanduo, tuo greičiau pastebimos kalkių nuosėdos ant maišytuvo snapelio, aeratoriaus ir jungiamųjų dalių.

Kalkių nuosėdos – tylus maišytuvo priešas

Kalkės nedingsta savaime. Jos kaupiasi, trukdo sklandžiai tekėti vandeniui, gadina sandariklius ir netgi gali lemti maišytuvo lašėjimą. Ilgainiui gali sutrikti termostatinio maišytuvo funkcija arba pasunkėti karšto ir šalto vandens reguliavimas. Jei maišytuvas pagamintas iš žemesnės kokybės medžiagų, kalkių poveikis gali sugadinti maišytuvą jau po kelių metų.

Kokios medžiagos geriausiai atlaiko kietą vandenį?

Renkantis maišytuvą Lietuvos sąlygomis, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį. Geriausiai ilgaamžiškumu pasižymi maišytuvai, pagaminti iš žalvario, padengti kokybiška chromo, nerūdijančio plieno ar PVD danga. Tokia danga yra atsparesnė braižymuisi ir kalkių poveikiui. Pigesni maišytuvai iš pigių lydinių (pvz., cinko ar plastiko) daug greičiau praranda pirminę išvaizdą ir tampa nebetinkami naudojimui.

Praustuvo maišytuvas Deante Silia BQS_N20M, juodas – E-taumona

Termostatiniai maišytuvai – taupumas, bet tik jei kokybė atitinka realybę

Termostatiniai vonios maišytuvai populiarėja dėl galimybės palaikyti pastovią vandens temperatūrą, tačiau jie jautresni kalkių sankaupoms. Renkantis tokį modelį būtina investuoti į aukštesnės klasės gaminį su lengvai valomu filtru ir išardomais komponentais.

Aeratoriaus kokybė – smulkmena, kuri sprendžia ilgaamžiškumą

Kietas vanduo greitai užkemša aeratorių, todėl svarbu, kad jis būtų lengvai valomas arba turėtų „anti kalkių“ technologiją (silikoninius antgalius, nuo kurių nuosėdos lengvai nusivalo). Kai kurie gamintojai jau siūlo aeratorius su savaiminiu kalkių perplovimu, todėl jie ypač tinka Lietuvos sąlygoms.

Ar galima išvengti kalkių pėdsakų?

Blizgūs chromuoti maišytuvai atrodo prabangiai, tačiau ant jų labiausiai matosi kalkių dėmės. Alternatyva – matiniai arba nerūdijančio plieno paviršiai, kurie mažiau reikalauja kasdienės priežiūros. Rekomenduojama rinktis paviršius, kurie lengvai valomi švelniomis priemonėmis. Ši savybė nurodoma techniniuose aprašymuose.

Taumona asortimente taip pat galima rasti maišytuvų, kurie turi atsparias dangas ir lengvai valomus aeratorius, todėl jie tinka kietam Lietuvos vandeniui.

Filtrai ir minkštinimo sistemos – investicija į santechnikos gyvavimo laiką

Tie, kurie ketina įsirengti aukštos klasės maišytuvus, turėtų pagalvoti ir apie vandens minkštinimo sistemą. Net paprastas filtravimas gali žymiai prailginti aeratoriaus, galvutės ir mechanizmo tarnavimo trukmę. Minkštinimo įrenginiai ypač svarbūs individualių namų savininkams ir regionuose, kur vanduo itin kietas.

Kietas vanduo negadina estetikos 

Maišytuvo pasirinkimas Lietuvoje – tai ne tik dizaino klausimas. Tai sprendimas, kurį lemia vandens sudėtis, apskaitos kaštai ir priežiūros intensyvumas. Investavus į kokybišką, kalkėms atsparų maišytuvą – galima ne tik išlaikyti estetiką, bet ir išvengti papildomų remonto išlaidų ateityje, tad lietuviams, gyvenantiems kieto vandens zonoje, racionalumas tampa svarbia interjero dizaino dalimi.