Septyni aplinkos veiksniai namuose dažnai sukelia nepaaiškinamą nuovargį. Dėl prastos patalpų oro kokybės išsiskiria teršalai, kurie trikdo neurologines funkcijas. Nepakankamas natūralios šviesos poveikis trikdo cirkadinius ritmus, kurie turi įtakos miego ciklams. Elektroniniai prietaisai miegamuosiuose skleidžia mėlyną šviesą, slopinančią melatonino gamybą. Perkrautos erdvės sukelia kognityvinę įtampą dėl dėmesio nuovargio. Netinkamos spalvų schemos veikia nuotaiką. Paslėptas pelėsis išskiria nuovargį sukeliančius mikotoksinus. Netinkama temperatūra ir drėgmė mažina komfortą ir budrumą. Suprasdami šią subtilią aplinkos įtaką, rasite sprendimų, kaip padidinti energijos lygį.
Prasta patalpų oro kokybė: Nematomas energijos vagis
Keturi pagrindiniai patalpų oro teršalai daro didelę įtaką žmogaus energijos lygiui: lakieji organiniai junginiai (LOJ), kietosios dalelės, biologiniai teršalai ir anglies dioksidas.
LOJ, išsiskiriantys iš baldų, valymo priemonių ir statybinių medžiagų, gali sukelti nuovargį dėl neurologinių sutrikimų.
Kietosios dalelės – mikroskopiniai kieti ir skysti lašeliai – įsiskverbia į kvėpavimo takus ir verčia organizmą eikvoti papildomą energiją normaliam funkcionavimui.
Biologiniai teršalai, įskaitant pelėsių sporas, dulkių erkutes ir naminių gyvūnėlių pleiskanas, suaktyvina imunines reakcijas, kurios nukreipia energiją nuo kognityvinių funkcijų į gynybos mechanizmus.
Tuo tarpu dėl netinkamo vėdinimo padidėjęs anglies dioksido kiekis pablogina kognityvines funkcijas, nes sumažina deguonies pernešimo į smegenų audinius efektyvumą.
Tyrimai rodo, kad didesnė nei 1000 ppm CO₂ koncentracija yra susijusi su sumažėjusiais gebėjimais priimti sprendimus ir padidėjusiu mieguistumu net ir sveikiems žmonėms.
Nepakankamas natūralios šviesos poveikis
Nepakankamas natūralios šviesos poveikis trikdo organizmo cirkadinį ritmą– pagrindinį biologinį procesą, reguliuojantį miego ir budrumo ciklus, hormonų gamybą ir energijos apykaitą.
Namai, kuriuose yra mažai langų, stipriai uždengtos langų angos arba kurie orientuoti į šiaurę, dažnai neužtikrina pakankamos fotoninės stimuliacijos, būtinos idealiam fiziologiniam funkcionavimui.
Dirbtinis apšvietimas, ypač liuminescenciniai šviestuvai, negali atkartoti viso spektro apšvietimo, kurį suteikia saulės šviesa. Šis trūkumas slopina melatonino išsiskyrimą naktį ir kartu nesukelia pakankamos kortizolio gamybos dienos metu.
Dėl to atsirandantis hormonų disbalansas pasireiškia nuolatiniu nuovargiu, pablogėjusiomis pažintinėmis funkcijomis ir susilpnėjusiu imunitetu.
Tyrimai rodo, kad asmenys, gyvenantys aplinkoje, kurioje natūralus apšvietimas nėra optimalus, 46 % dažniau jaučia mieguistumą dienos metu, palyginti su asmenimis, kurių apšvietimas yra pakankamas.
Dienos šviesos prieinamumo didinimas yra labai svarbi priemonė energijos lygiui ir bendrai savijautai pagerinti.
Elektroninių prietaisų perkrova miegamojo erdvėse
Elektroniniais prietaisais perkrauti miegamieji sukuria aplinką, kuri iš esmės nesuderinama su atkuriamuoju miegu ir tvariu energijos lygiu.
Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, todėl sutrinka cirkadiniai ritmai, svarbūs natūraliems miego ir budrumo ciklams. Tyrimais įrodyta, kad miegamuosiuose esantys elektroniniai prietaisai 16-28 % pablogina miego kokybę, palyginti su tais, kurių miegamuosiuose prietaisų nėra.
Elektromagnetiniai laukai (EML), kuriuos sukuria daugybė prijungtų prietaisų, gali dar labiau prisidėti prie miego sutrikimų dėl subtilių neurologinių trikdžių.
Be to, psichologinis ryšys tarp miegamojo ir darbo ar pramogų sukelia kognityvinį susijaudinimą būtent tada, kai smegenys turėtų nusiraminti ir miegoti.
Ekspertai rekomenduoja bent 30 minučių prieš numatomą miego laiką įvesti „technologijų ribą” ir fiziškai pašalinti nebūtiną elektroniką iš miegamojo aplinkos, kad būtų atkurta pirminė biologinė funkcija.
Netvarkinga gyvenamoji aplinka ir protinis nuovargis
Lėtinis netvarkingų gyvenamųjų patalpų poveikis sukelia išmatuojamą kognityvinę įtampą, kurią mokslininkai vadina „dėmesio nuovargiu”.
Dėl vizualinio netvarkingos aplinkos sudėtingumo smegenys priverstos nuolat apdoroti nereikšmingus dirgiklius, todėl išeikvojami riboti kognityviniai ištekliai, kurie kitu atveju padėtų užtikrinti vykdomąją veiklą ir energijos reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad netvarkingose erdvėse gyvenančių asmenų kortizolio kiekis yra 30 % didesnis, o tai rodo fiziologinę reakciją į stresą, net jei jie sąmoningai nesuvokia aplinkos poveikio.
Prinstono universiteto Neuromokslų institute užfiksuotas sumažėjęs užduočių atlikimas ir padidėjęs tiriamųjų, dirbančių netvarkingoje aplinkoje, išsiblaškymas. Šis kognityvinis mokestis pasireiškia nuolatiniu nuovargiu.
Aplinkos psichologai rekomenduoja sukurti specialias saugojimo sistemas ir įgyvendinti „vieno prisilietimo taisyklę” – tvarkyti daiktus tik vieną kartą prieš dedant juos į atitinkamas vietas, kad būtų sušvelnintas šis poveikis.
Reguliariai tvarkant dai ktus galima atkurti kognityvinius gebėjimus ir energijos lygį.
Spalvų schemos, kurios išsenka, o ne suteikia energijos
Keturi skirtingi spalvų principai namų aplinkoje daro didelę įtaką gyventojų energijos lygiui ir kognityvinėms funkcijoms. Tyrimai rodo, kad pernelyg sodrūs tamsūs tonai, ypač rudi, pilki ir violetiniai, gali sugerti šviesą ir sukelti sunkumo ir nuovargio jausmą.
Vienspalvės schemos, kuriose nėra pakankamo kontrasto, taip pat gali prisidėti prie vizualinės monotonijos, kuri neurologiškai slopina budrumą.
Spalvų temperatūra daro didelę įtaką cirkadiniams ritmams; vėsių tonų apšvietimas (daugiau kaip 5000 K) vakare slopina melatonino gamybą, o šiltų tonų aplinka (mažiau kaip 2700 K) gali sukelti mieguistumą dienos metu.
Be to, psichologinis chromatinės aberacijos fenomenas paaiškina, kodėl erdvėse su konkuruojančiomis ar nesuderintomis spalvinėmis schemomis dėl pasąmoningai keliamų duomenų apdorojimo reikalavimų didėja kognityvinė apkrova ir protinis išsekimas.
Optimali energiją palaikanti aplinka apima subalansuotus vidutinio tono atspalvius, strateginį spalvų skirstymą pagal patalpos paskirtį ir apšvietimo sistemas, kurios papildo natūralius cirkadinius modelius.
Paslėptos pelėsio ir drėgmės problemos
Nematoma mikrobų kolonizacija jūsų namuose gali būti svarbi, tačiau nepastebima nuolatinio nuovargio ir mieguistumo priežastis.
Drėgnoje aplinkoje išplitęs pelėsis išskiria mikotoksinus ir sporas į gyvenamųjų patalpų orą, sukeldamas gyventojų uždegimines reakcijas ir imunologinį stresą.
Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra pelėsių kvapas, vandens dėmės ant sienų ar lubų ir padidėjęs patalpų drėgmės lygis (>60 %). Šios sąlygos paprastai būdingos vonios kambariams, rūsiams ir patalpoms su vandentiekio trūkumais.
Dėl poveikio gali pasireikšti daugybė simptomų, įskaitant kognityvinius sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus ir lėtinio nuovargio sindromą.
Šalinant padarinius būtina nustatyti drėgmės šaltinius, profesionaliai įvertinti pelėsį ir įgyvendinti nuodugnias sausinimo strategijas.
ŠVOK sistemos turi būti reguliariai prižiūrimos, kad užkirstų kelią sporų cirkuliacijai gyvenamosiose patalpose.
Išsprendus šiuos aplinkos veiksnius dažnai pastebimai pagerėja energijos lygis ir bendra savijauta.
Temperatūros ir drėgmės disbalansas
Patalpų temperatūros ir drėgmės lygis, neatitinkantis idealių ribų, gali labai pabloginti namų gyventojų kognityvines funkcijas ir energijos lygį.
Tyrimai rodo, kad kognityvinei veiklai optimali temperatūra yra 20-22 °C, o drėgmė – 40-60 %.
Pernelyg šilta aplinka (aukštesnė nei 24 °C) sukelia mieguistumą, nes sukelia termoreguliacines reakcijas, dėl kurių kraujotaka iš smegenų persikelia į odą.
Ir atvirkščiai, žemesnė nei 18 °C temperatūra verčia organizmą eikvoti papildomą energiją šerdies temperatūrai palaikyti, todėl atsiranda nuovargis.
Ekstremalus drėgnumas dar labiau sustiprina šį poveikį.
Didelė drėgmė (>60 %) neleidžia veiksmingai vėsinti garinant ir sudaro palankias sąlygas dulkių erkutėms ir pelėsiams daugintis.
Maža drėgmė (<30 %) sukelia kvėpavimo takų membranų sausumą, todėl padidėja jautrumas patogenams ir atsiranda kvėpavimo takų diskomfortas.
Stebint patalpų mikroklimato parametrus skaitmeniniais drėgmėmačiais ir įgyvendinant atitinkamus ŠVOK reguliavimus, galima sušvelninti šias nuovargį sukeliančias sąlygas.