Daržininkai gali apsaugoti špinatus nuo amarų antplūdžio naudodami natūralius, pesticidų nenaudojančius metodus. Efektyviai kovoti su amarų antplūdžiu galima rankomis, purškiant augalus stipriomis vandens srovėmis ir įveisiant naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles. Reguliari augalų apžiūra padeda aptikti ankstyvuosius amarų buvimo požymius. Stipriai užkrėstų lapų nupjovimas ir įvairios sodo ekosistemos su žydinčiomis žolelėmis sukūrimas pritraukia natūralius plėšrūnus. Strateginėmis intervencijomis galima sėkmingai suvaldyti amarų populiaciją ir palaikyti špinatų augalų sveikatą. Laukiama daugiau įžvalgų.
Kaip suprasti amarų atakas špinatuose
Nors ir nedideli, afidijos kelia didelę grėsmę špinatų auginimui, nes gali padaryti didelę žalą šiems maistingiems lapiniams žalumynams.
Šie smulkūs vabzdžiai strategiškai susitelkia lapų apačioje, sistemingai išsiurbia augalų sultis ir silpnina špinatų struktūros vientisumą. Jų greitas dauginimasis – viena patelė per kelias savaites susilaukia iki 80 palikuonių – gali greitai padidinti užkrėstumą.
Be tiesioginės žalos augalams, amarai sukelia papildomų sunkumų išskirdami medaus rasą, kuri pritraukia juodus suodinus pelėsius, dar labiau pažeidžiančius fotosintezę.
Todėl pažeisti špinatai gali pasižymėti slopesniu augimu, susiraukšlėjusiais lapais, pageltusia lapija ir padidėjusiu pažeidžiamumu virusinėmis ligomis, kurias perneša šie nuolatiniai kenkėjai.
Kasdienės augalų patikros metodai
Kiekvienas sėkmingas špinatų augintojas supranta, kad atidus kasdienis augalų tikrinimas yra pirmoji gynybos nuo milžinų invazijos linija.
Atidžiai apžiūrint špinatų augalus reikia sutelkti dėmesį, ypač į lapų apačią ir ūglių galus, kur paprastai slepiasi amarai. Didinamasis stiklas tampa svarbiu įrankiu, padedančiu aptikti šiuos mažyčius kenkėjus, kurių kai kurių ilgis nesiekia 3 mm.
Daržininkai turėtų ieškoti tokių požymių kaip lipni medaus rasa, pageltę lapai ir balti lukštukai, liudijantys apie buvusius užkrėtimus.
Nedelsiant reikia rankomis pašalinti matomus amarus, juos sutraiškyti arba nupurkšti stipriu vandens purkštuvu**, kad kolonijos būtų išnaikintos, kol jos nespėjo daugintis ir padaryti didelės žalos.
Smėliavimo vandeniu metodas
Po to, kai kasdien apžiūrėdami augalus rankiniu būdu pašalinsite amarus, sodininkai gali naudoti vandens purškimo metodą kaip veiksmingą, necheminį kenkėjų kontrolės būdą.
Naudodami žarną su tikslingai nukreiptu antgaliu, jie sukuria stiprų vandens srautą, kuris išstumia amarus iš špinatų augalų nepadarydamas žalos. Taikant šį metodą daugiausia dėmesio skiriama lapų ir stiebų jungčių apačiai, kur šie kenkėjai paprastai susitelkia.
Atidžiai reguliuodami purkštuko slėgį, daržininkai gali veiksmingai pašalinti amarus ir kartu apsaugoti jautrią lapiją.
Šio proceso kartojimas kas kelias dienas padeda palaikyti augalų sveikatą ir išvengti didelių amarų antplūdžių.
Amarų rinkimas ir šalinimas rankomis
Daržininkai kovoja su aphidų invazija į špinatus, kruopščiai skindami juos rankomis – tai tikslinga strategija, kuri tiesiogiai stabdo kenkėjų plitimą.
Naudodami gumines pirštines, jie atidžiai apžiūri lapų apačią ir sąnarius, kur dažniausiai susitelkia amarai, ir rankomis pašalina šiuos kenkėjus bei išmeta juos į miltinį vandenį.
Kai užkrėstumas tampa didelis, jie strategiškai nupjauna gausiai apgyvendintus lapus** ir ūglius, kad sparčiai sumažintų amarų populiaciją.
Po pašalinimo švelnus vandens purškimas padeda išstumti likusius vabzdžius.
Taikant šį metodą reikia nuolat stebėti, nes amarų patelės vos per kelias savaites gali susilaukti iki 80 palikuonių, todėl norint veiksmingai kovoti su kenkėjais, būtina dažnai tikrinti augalus.
Natūralios plėšrūnų strategijos
Natūralios plėšrūnų strategijos
Išnaudokite pačios gamtos kenkėjų kontrolės galią, strategiškai įvesdami bendrus naudingus vabzdžius kovai su amarų populiacija špinatų soduose.
Berniukai tampa stipriais sąjungininkais, per savo gyvenimą suvalgančiais iki 5 000 amarų. Žaliųjų margučių lervos taip pat yra nepaprastai veiksmingos, nes per savo vystymosi etapą suėda šimtus amarų.
Papildant šiuos plėšrūnus, galima pritraukti parazitines vapsvas sodinant žydinčias žoleles, pavyzdžiui, krapus ir pankolį, kurios deda kiaušinėlius į amarų vidų ir natūraliai sumažina jų skaičių.
Auginant įvairialypę sodo ekosistemą su įvairiais žydinčiais augalais, sukuriama aplinka, palaikanti šiuos naudingus vabzdžius, ir taip sukuriamas subalansuotas ir savaime besireguliuojantis kenkėjų kontrolės metodas.
Prevencinis sodinimas
Prevencinis sodinimas
Atsparus špinatų sodas turi galingą gynybos mechanizmą – kompanioninį sodinimą, strateginį metodą, kuris panaudoja specifinę augalų sąveiką, kad natūraliai atstumtų ir suvaldytų amarų populiaciją.
Medetkos išskiria junginius, kurie atbaido amarus, o stipriai kvepiantys prieskoniniai augalai, pavyzdžiui, mėtos ir laiškiniai česnakai, trikdo jų jutimo receptorius.
Žydintys augalai, tokie kaip krapai ir pankoliai, pritraukia naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles, ir taip sukuria subalansuotą ekosistemą, kuri kontroliuoja amarų skaičių.
Tokie augalai gaudyklės, kaip nasturtės ir kosmozės, atitraukia amarus nuo špinatų, todėl galima veiksmingiau valdyti užkrėtimą.
Kruopštus eksperimentavimas su šiais augalais-kompanionais gali gerokai padidinti natūralų špinatų atsparumą kenkėjams.