Žiema turi vieną keistą įprotį. Vos tik temperatūra nukrenta žemiau nulio, servisai pradeda gyventi kitu ritmu. Vieną dieną dar ramybė, kitą jau eilė nuo pat ryto: mikroautobusas neužsiveda, užsidegė lemputė, kažkas traška, kažkas kvepia degėsiu. Ir viskas atrodo taip pažįstama, kad mechanikai net nebesistebi.
Vienas meistras kartą pasakė paprastai: „Žiemą žmonės supranta, kiek jų mašina iš tikro mylima.“ Skamba juokingai, bet jis teisus. Mikroautobusai žiemą neretai „atiduoda“ viską, ką sukaupė per metus. Ir tada prasideda tai, ką visi vadina vienu žodžiu – mikroautobusų remontas.
Žiema ne sukuria problemą, ji ją ištraukia į paviršių
Daugelis galvoja, kad žiema tiesiog sugadina mašiną. Bet realybė šiek tiek kitokia. Žiema dažniau atskleidžia tai, kas jau seniai buvo pakibę ant plauko.
Jeigu akumuliatorius silpnesnis, vasarą jis dar „tempia“. Rudenį irgi kažkaip. O žiemą ateina rytas, minus dešimt, ir viskas. Tu spaudi startą, o jis tau atsako tyliai. Tas pats su starteriu, generatoriumi, žvakėmis. Vasarą galėjai nė nepastebėti, kad kažkas artėja prie ribos. Žiemą ribos nelieka. Ir baisiausia dalis ta, kad tai dažnai nutinka tada, kai skubi. Kai reikia vežti vaikus į mokyklą, kai laukia darbas, kai suplanuota išvyka su draugais. Žiema moka rinktis momentus, rimtai.
Šaltas rytas = maža klaida tampa didele bėda
Mechanikai dažnai kartoja vieną taisyklę: „Jeigu mikroautobusas sunkiai užsiveda vieną rytą, antrą rytą jis gali nebeužsivesti visai.“
Žmonės mėgsta numoti ranka. „Ai, šiaip kažkaip ne taip.“ Ir tada ateina ta diena, kai reikia kviesti pagalbą. Šaltyje viskas dirba sunkiau. Alyva sutirštėja, detalės tampa mažiau elastingos, drėgmė įlenda ten, kur nereikia. Mikroautobusas, kuris vasarą buvo pakankamai geras, žiemą staiga atrodo pavargęs.
Ir čia prasideda tas nuovargio efektas: viena problema traukia kitą. Akumuliatorius silpnas, todėl starteris suka ilgiau, todėl jis labiau kaista, todėl greičiau dėvisi. Mažas dalykas, bet grandinė.
Druska ant kelių – tylus priešas, kuris neatsiprašo
Jeigu reikėtų išrinkti vieną dalyką, kurio žiemą bijo mechanikai, tai būtų kelio druska. Ji atrodo nekalta, bet ji veikia lėtai ir užtikrintai.
Druska valgo metalą, pradeda rūdinti dugną, pažeidžia stabdžių vamzdelius, suardo sujungimus. Ir blogiausia, kad tu ilgai to nematai. Kol vieną dieną stabdžiai pradeda elgtis keistai. Arba atsiranda keistas garsas. Arba po plovimo pamatai, kad dugnas jau nebe toks kaip buvo.
Žiemą mikroautobusai dažnai važinėja daugiau, nes žmonės nenori vaikščioti pėsčiom. Vadinasi, druskos dozė didėja, o laiko sustoti ir patikrinti beveik nėra.
Kai mikroautobusas dirba šeimai ar verslui, žiema jam yra testas
Mikroautobusas nėra žaislas. Jis dažnai veža žmones, daiktus, uždirba pinigus. Žiemą jis tampa atsakingas už daugiau negu vien tik judėjimą.
Ir čia atsiranda tikras dalykas: mikroautobusas gali važiuoti, bet jeigu salone šalta, jeigu langai rasoja, jeigu šildymas silpnas, kelionė tampa kančia.
Mechanikai dažnai sako, kad žiemą daug mikroautobusų atvažiuoja dėl paprasto dalyko: „šaltas salonas“. Ir čia dažniausiai nėra jokios mistikos. Tiesiog laiku nebuvo prižiūrėta, užsikišo, nusidėvėjo, „dar pavažiuos“.
Kol nepavažiuoja.
Kaip išvengti žiemos gedimų, kol dar nevėlu
Kartais žmonės klausia: „Ką daryti, kad mikroautobusas negestų?“ Norisi atsakyti paprastai: rūpintis prieš žiemą, o ne tada, kai jau stovi.
Jeigu reikia greitai susigaudyti, verta atsiminti kelis dalykus, kuriuos mechanikai kartoja kasmet:
- pasikeisti alyvą ir filtrus laiku, nelaukti iki paskutinės dienos
- patikrinti akumuliatorių, net jeigu jis atrodo „dar geras“
- stebėti užvedimą, garsus, kvapus, nes tai pirmi signalai
- nuplauti druską nuo dugno bent kelis kartus per sezoną
- neignoruoti šildymo ir rasojančių langų, nes tai ne „smulkmena“
Ir svarbiausia, turbūt: kai kažkas pasidaro keista, geriau reaguoti iškart. Nes žiema nemėgsta, kai delsi.
Žiemą mikroautobusų remontas kainuoja daugiau ne dėl kainų, o dėl laiko
Kai vidury sausio mikroautobusas sustoja, problema dažnai būna ne vien pinigai. Problema būna laikas. Eilės, laukimas, nervai. Tu negali tiesiog „palikti savaitei“, kai tau jo reikia rytoj.
Todėl žiemos pamoka tokia: remontas prasideda ne servise, o tavo galvoje. Tą akimirką, kai nusprendi, ar rūpinsiesi mašina dabar, ar lauksi kol ji pati tave sustabdys.
Ir jeigu mechanikai sako tą patį kasmet, tai gal verta jų paklausyti. Nes jie mato tą patį vaizdą kasmet… tik skirtingus žmones prie vairo.