Liepa daugeliui šunų reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus, keliones automobiliu, poilsį gamtoje ir daugiau laiko su šeimininku. Pasikeitus dienotvarkei, augintinis gali gauti daugiau skanėstų, graužti rastus pagalius ar kitus kietus daiktus, o įprasta dantų priežiūra kartais lieka nuošalyje.
Pati vasara dantų ligų nesukelia, tačiau per atostogas lengviau nepastebėti pamažu ryškėjančių pokyčių. Kita vertus, daugiau laiko leidžiant kartu galima greičiau atkreipti dėmesį į nemalonų burnos kvapą, pakitusį kramtymą ar nenorą imti kietesnį skanėstą.
Burnos sveikata svarbi ne vien dėl estetikos. Ant dantų ir ties dantenų kraštu besikaupiančios apnašos gali būti susijusios su dantenų uždegimu, skausmu, dantų klibėjimu ar netekimu. Todėl prieš ilgesnę kelionę pravartu trumpai apžiūrėti šuns burną ir žinoti, kada pakanka įprastos priežiūros, o kada reikalinga veterinarinė apžiūra.
1. Nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos
Po ėdimo šuns burnos kvapas gali trumpam pasikeisti, tačiau stiprus, aitrus ir nuolat juntamas kvapas neturėtų būti laikomas įprasta augintinio savybe. Jis gali būti susijęs su susikaupusiomis apnašomis, sudirgusiomis dantenomis, pažeistu dantimi ar kita burnos ertmės liga.
Atostogaujant tokį pokytį lengva paaiškinti nauju pašaru ar kelioniniais skanėstais. Jei kvapas nepraeina, stiprėja arba kartu atsiranda kitų simptomų, reikėtų suplanuoti veterinarijos gydytojo konsultaciją.
2. Gelsvos ar rusvos sankaupos ant dantų
Minkštos apnašos ilgainiui mineralizuojasi ir virsta kietu dantų akmeniu. Jis dažniausiai pastebimas ties dantenų kraštu, ypač ant ilčių ir galinių dantų išorinės pusės.
Šepetėlis padeda šalinti minkštas apnašas, bet ne jau susiformavusį akmenį. Jo negalima gramdyti buitiniais ar aštriais įrankiais: taip galima sužaloti dantenas, pažeisti danties paviršių ir nepastebėti pakitimų po dantenomis.
3. Paraudusios, patinusios ar kraujuojančios dantenos
Ryškiai paraudusios, paburkusios ar kraujuojančios dantenos gali rodyti uždegimą, traumą ar kitą sutrikimą. Kraujas ant žaislo, kramtuko ar dantų šepetėlio taip pat nėra normalus kasdienės priežiūros požymis.
Kai dantenos jautrios, nereikėtų staiga pradėti intensyviai šveisti dantų. Tai gali sustiprinti skausmą ir paskatinti šunį priešintis vėlesnei priežiūrai. Pirmiausia derėtų išsiaiškinti audinių pakitimų priežastį.
4. Lėtesnis ėdimas arba kramtymas viena puse
Burnos skausmas ne visada pasireiškia inkštimu. Šuo gali ėsti lėčiau, mesti maistą iš burnos, pakreipti galvą kramtydamas, vengti kietų granulių ar anksčiau mėgtų skanėstų. Kartais jis noriai prieina prie dubenėlio, bet suėda mažiau nei įprastai.
Karštomis dienomis apetitas taip pat gali sumažėti, todėl svarbus bendras elgesio vaizdas. Ypač reikšmingas staigus kramtymo būdo pasikeitimas ar pasirinkimas ėsti tik minkštą maistą.
5. Padidėjęs seilėtekis ir snukio trynimas
Gausus seilėtekis, dažnas lūpų laižymas, snukio trynimas letena ar nenoras, kad būtų liečiama galva, gali reikšti burnos diskomfortą. Priežastis kartais būna tarp dantų įstrigusi augalo dalis, pagalio atplaiša, pažeistas dantis ar skausminga dantenų vieta.
Jei šuo leidžia, burną galima atsargiai apžiūrėti geroje šviesoje. Jos nereikėtų žiodinti jėga ar kišti pirštų gilyn, nes skausmą patiriantis net ir ramus gyvūnas gali netikėtai gintis.
6. Nuskilęs, patamsėjęs ar klibantis dantis
Vasarą šunys dažniau graužia pagalius, kaulus, ragus, akmenis ar labai kietus žaislus. Tokie daiktai gali įskelti arba nulaužti dantį. Pažeidimas ne visada atrodo dramatiškai: kartais matyti tik pasikeitusi danties forma, tamsesnis taškas centre ar nedidelis kraujo pėdsakas.
Nuskilęs, įtrūkęs ar klibantis nuolatinis dantis turėtų būti įvertintas veterinarijos gydytojo. Kramtalus saugiau rinktis pagal šuns dydį ir kietumą, o gyvūną kramtant stebėti.
7. Veido patinimas, išskyros ar ryškus skausmas
Patinimas po akimi, ties žandikauliu ar vienoje snukio pusėje, pūlingos išskyros, gausus kraujavimas, staigus atsisakymas ėsti ar aiškus skausmas reikalauja greitesnės reakcijos. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, ar būklė pagerės savaime.
Skubi pagalba būtina, jei po traumos šuo negali normaliai užsičiaupti, stipriai kraujuoja, springsta arba jam sunku kvėpuoti.
Ką saugiai galima daryti namuose?
Kasdienės profilaktikos pagrindas – reguliarus šuns dantų valymas specialia augintiniams skirta pasta ir minkštu šepetėliu. Pratinti geriausia palaipsniui: iš pradžių trumpai paliesti lūpas, vėliau perbraukti kelis dantis ir tik tada ilginti procedūrą. Žmonėms skirta dantų pasta netinka, nes jos sudėtyje gali būti augintiniui netinkamų medžiagų.
Dantų kramtalai, specialus pašaras, geliai ar vandens priedai gali papildyti rutiną, tačiau nepakeičia valymo šepetėliu ir veterinarinės apžiūros. Priemonės turi būti pritaikytos augintinio dydžiui, o kramtalai neturėtų būti tokie kieti, kad didintų danties lūžio riziką.
Kai jau susiformavo kietas akmuo, dantenos uždegusios ar įtariami pakitimai po jų kraštu, gali būti reikalingas profesionalus dantų valymas šunims. Visavertė procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą, kad būtų galima saugiai išvalyti sritis virš dantenų ir po jomis, nuodugniai apžiūrėti burną, o prireikus atlikti dantų rentgeno tyrimus ir gydyti rastus pažeidimus.
Kada konsultacija planinė, o kada pagalbos reikia skubiai?
Planinę konsultaciją verta numatyti, kai nuolat jaučiamas nemalonus kvapas, matyti dantų akmuo, dantenos paraudusios, pasikeitė kramtymas arba pastebėtas pažeistas dantis. Net jei šuo vis dar ėda, ilgiau trunkantys pokyčiai neturėtų būti paliekami iki kitos atsitiktinės apžiūros.
Skubiau kreiptis reikia dėl didėjančio veido patinimo, gausaus kraujavimo, stipraus skausmo, burnos traumos, rijimo ar kvėpavimo sutrikimų. Tokiais atvejais namų priežiūros priemonės problemos neišsprendžia.
Dažniausios vasaros priežiūros klaidos
Viena dažniausių klaidų – į kelionę nepasiimti įprastų higienos priemonių. Pertrauka gali apsunkinti sugrįžimą prie rutinos, ypač jei šuo prie šepetėlio buvo pratinamas palaipsniui.
Kita klaida – dantų valymą pakeisti vien kietais kramtalais. Kramtymas gali mechaniškai veikti minkštas apnašas, tačiau nepašalina susidariusio akmens, o pernelyg kieti daiktai gali pažeisti dantis.
Taip pat nereikėtų laukti, kol augintinis visiškai nustos ėsti. Šunys neretai prisitaiko prie lėtinio diskomforto, todėl ankstyvi elgesio pokyčiai – lėtesnis kramtymas, kieto maisto vengimas ar atsargumas imant žaislą – gali būti vertingesni už vien apetito vertinimą.
Trumpa patikra prieš kelionę
Prieš išvykstant galima švelniai pakelti šuns lūpas ir apžiūrėti dantų paviršius bei dantenų kraštą. Reikėtų atkreipti dėmesį į sankaupas, paraudimą, patinimą, kraujavimą, nulūžusius dantis ir neįprastą kvapą. Taip pat naudinga stebėti, kaip augintinis suėda įprastą porciją ir paima skanėstą.
Į kelioninį krepšį pravartu įdėti šuniui skirtą pastą, šepetėlį ar kitą jam įprastą priemonę. Naujo produkto geriau nepradėti naudoti paskutinę minutę prieš išvyką, ypač jei gyvūnas jautriai reaguoja į skonio ar dienotvarkės pokyčius.
Kelios minutės burnos patikrai ir nuosekli kasdienė higiena padeda anksčiau pastebėti pakitimus. Tai leidžia laiku pasirinkti tinkamą veiksmą – tęsti įprastą priežiūrą, suplanuoti konsultaciją arba nedelsti, kai pagalbos reikia skubiai.