Augančios būsto kainos, griežtėjantys reikalavimai ir vis dar aukštos palūkanos kelia klausimą tūkstančiams lietuvių – ar 2025 m. dar realu gauti būsto paskolą be didelio pradinio įnašo? Nors visiškai be įnašo paskolų šiandien praktiškai nebėra – finansų rinka siūlo keletą alternatyvų tiems, kurie neturi sukaupę 15–20 % nuo būsto vertės.
Kas pasikeitė nuo ankstesnių metų?
Lietuvos bankas dar 2024 m. peržiūrėjo atsakingo skolinimo nuostatus, pagal kuriuos būsto paskolos gavėjai privalo turėti bent 10 % pradinį įnašą (jei tai pirmasis jų būstas). Tuo tarpu antram ar investiciniam būstui įnašo reikalavimas siekia 15–20 %. Taigi visiškai be įnašo paskolos nebėra leidžiamos, tačiau minimalus įnašas sumažintas jaunoms šeimoms ir pirmą kartą perkančiam būstą.
Tokį sprendimą lėmė ir realybė. Daugelis jaunų žmonių neturi didelio kapitalo, o būsto kainos per penkerius metus pakilo daugiau nei 40 %.
Kur dar įmanoma gauti paskolą su mažesniu įnašu?
Didieji bankai dažniausiai laikosi Lietuvos banko gairių, tačiau kredito unijos išlieka lankstesnės. Tokios įstaigos kaip „Pilies“ kredito unija vertina kiekvieną klientą individualiai. Jei žmogus turi stabilias pajamas, gerą kredito istoriją ir gali įkeisti turtą – įnašas gali būti sumažintas iki 5–10 %, o kai kuriais atvejais – kompensuojamas valstybės ar savivaldybės parama.
Kredito unijos taip pat dažnai siūlo galimybę įkeisti kitą turtą, pavyzdžiui, automobilį ar žemės sklypą, kaip dalinį įnašo pakaitalą. Tai leidžia gauti paskolą net tada, kai santaupų dar nėra pakankamai.
Valstybės parama jaunoms šeimoms vis dar veikia
Valstybės remiamos programos išlieka viena svarbiausių priemonių, kuri gali padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu. Jos ypač reikšmingos tiems, kurie turi stabilias pajamas, bet dar nespėjo sukaupti 15–20 % pradinio kapitalo, kurio paprastai reikalauja bankai ar kredito unijos.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešai paskelbta informacija, 2025 m. finansavimui skirtos lėšos „Finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms“ padidintos 4,46 mln. eurų, bendras šiai priemonei skiriamas finansavimas sudaro apie 10,46 mln. eurų.
Visgi, paramos prieinamumas tebėra netolygus. Vilniuje ir Kaune gauti valstybės subsidiją vis dar sudėtinga, nes šiuose miestuose būsto kainos gerokai viršija programose nustatytas ribas. Pavyzdžiui, kai kuriuose projektuose maksimalus kompensuojamas būsto vertės dydis siekia 87 000 eurų, o už tokią sumą sostinėje dažnai įmanoma įsigyti tik mažą studiją ar butą senesnės statybos name.
Dėl šios priežasties jaunos šeimos, net ir turinčios teisę į paramą, neretai jos atsisako. Tiesiog todėl, kad negali rasti būsto, kuris atitinka valstybės nustatytus kriterijus. Tokia situacija paskatino valdžios institucijas imtis pokyčių.
Pagal Finansų ministerijos 2024 m. rudens ekonominės raidos apžvalgą, Lietuvoje būsto prieinamumas išlieka viena opiausių problemų, ypač didmiesčiuose, kur gyventojų pajamos auga lėčiau nei būsto kainos. Dėl to ministerijos ir savivaldybės svarsto naujus būsto prieinamumo didinimo mechanizmus, kurie apima pajamų vertinimą ir regioninių skirtumų kompensavimą.
Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024 m. rugsėjo mėn. paskelbtą būsto prieinamumo didinimo gairių projektą, svarstoma galimybė įvesti priemones, kurios padėtų gyventojams lengviau įsigyti pirmąjį būstą. Tarp siūlymų – kompensacijos nuo 10 iki 20 % būsto vertės bei laikinas palūkanų kompensavimas pirmaisiais paskolos metais, siekiant sumažinti finansinį krūvį jaunoms šeimoms.
Be to, planuojama, kad naujoji paramos schema bus suderinta su kredito unijų siūlomais finansavimo modeliais, kad jaunos šeimos galėtų lengviau derinti valstybės kompensaciją su būsto paskola iš unijos. Tokios institucijos kaip „Pilies“ kredito unija jau dabar taiko sprendimus, kurie padeda jaunoms šeimoms įsigyti būstą su vos 5–10 % pradiniu įnašu, kai likusi suma padengiama valstybės subsidija ar turto įkeitimu.
Tokie pokyčiai galėtų ženkliai pagerinti situaciją Lietuvos miestuose, kur būsto prieinamumo indeksas (pagal Lietuvos banko duomenis) yra nukritęs iki žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį – tik apie 47 punktus iš 100. Tai reiškia, kad beveik pusė jaunų šeimų šiuo metu negali sau leisti įsigyti būsto be papildomos finansinės pagalbos.