Nuotrauka veesla.lt
Diskusija dėl to, ar šilumos siurbliai oras oras gali tapti pagrindiniu šildymo sprendimu Lietuvos klimato sąlygomis, vis dar kelia daug emocijų. Vieniems tai atrodo kaip pigus, bet laikinas variantas, kitiems – racionalus ir pakankamai efektyvus sprendimas. Tiesa, kaip įprasta, slypi ne technologijoje, o jos pritaikyme konkrečiomis sąlygomis.
Kodėl oras–oras ilgai buvo laikomas „antraeiliu“?
Istoriškai šilumos siurblys oras–oras Lietuvoje dažniau buvo siejamas su papildomu šildymu ar oro kondicionavimu. Tam buvo priežasčių: ankstesnės kartos įrenginiai prarasdavo efektyvumą esant žemoms temperatūroms, o šilumos paskirstymas per orą daugeliui atrodė nepakankamai komfortiškas, lyginant su radiatoriais ar grindiniu šildymu.
Tačiau technologijos per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė iš esmės. Šiuolaikiniai oras–oras siurbliai su inverterinėmis sistemomis gali stabiliai veikti net esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai. Tai iš esmės keičia klausimą – nebe „ar jis šildo“, o „ar jis gali šildyti visą namą“.
Ką reiškia „pagrindinis šildymas“ praktiškai?
Pagrindinis šildymo būdas reiškia ne tai, kad namuose niekada nereikės jokio papildomo šilumos šaltinio, o tai, kad didžiąją metų dalį namo šilumos poreikį dengia viena sistema. Lietuvos klimato sąlygomis tai ypač svarbu suprasti, nes turime ilgesnius pereinamuosius sezonus ir trumpesnius, bet intensyvius šalčio periodus.
Nuotrauka veesla.lt
Praktika rodo, kad gerai apšiltintuose namuose oras–oras šilumos siurblys gali sėkmingai užtikrinti komfortą rudenį, pavasarį ir didžiąją dalį žiemos. Probleminės tampa tik kelios savaitės per metus, kai temperatūra nukrenta iki –20 °C ir žemiau, o šilumos nuostoliai pasiekia piką.
Kur oras–oras veikia geriausiai?
Didžiausią potencialą oras–oras sistema turi mažesniuose arba atviros planuotės namuose, kur šiluma gali laisvai cirkuliuoti. Tokiuose pastatuose vienas ar keli vidiniai blokai sugeba efektyviai paskirstyti šilumą be didelių nuostolių.
Taip pat svarbus namo energinis efektyvumas. Kuo mažesni šilumos nuostoliai, tuo mažesnė apkrova tenka siurbliui. Tokiu atveju net ir šaltesnėmis dienomis sistema dirba stabiliai, o elektros sąnaudos išlieka prognozuojamos.
Nuotrauka veesla.lt
Komforto klausimas – ne mitas, o įprotis
Vienas dažniausių argumentų prieš oras–oras – neva „šildymas oru yra nekomfortiškas“. Iš dalies tai susiję su senais įrenginiais arba netinkamu montavimu. Netinkamai parinkta vieta, per stiprus oro srautas ar neteisingi nustatymai iš tiesų gali sukelti diskomfortą.
Tinkamai suprojektuota sistema su švelniu, tolygiu oro judėjimu dažnai paneigia šį mitą. Be to, oras–oras sprendimai leidžia labai greitai reaguoti į temperatūros pokyčius, ko negali pasiūlyti inertiškos šildymo sistemos.
LEA paramos šilumos siurbliams informacija:
Skaičiai, apie kuriuos kalbama per mažai
Lietuvos sąlygomis oras–oras šilumos siurblio sezoninis efektyvumas (SCOP) dažnai siekia 3–4, o tai reiškia, kad iš 1 kWh elektros pagaminama 3–4 kWh šilumos. Tai itin konkurencingas rodiklis, ypač pereinamaisiais sezonais, kai siurblys dirba optimaliu režimu. Šalčiausiomis dienomis efektyvumas krenta, tačiau būtent tokių dienų per metus yra palyginti nedaug, todėl metinė ekonomika dažnai atrodo geriau nei baiminamasi iš anksto.
Ar reikalingas atsarginis šildymas?
Dauguma ekspertų sutaria, kad nors oras–oras gali būti pagrindinis šildymo būdas, atsarginis šilumos šaltinis Lietuvoje yra racionalus sprendimas. Tai nebūtinai turi būti pilnavertė sistema. Dažnai pakanka židinio, elektrinio šildytuvo ar kitos paprastos alternatyvos, kuri naudojama tik ekstremaliomis sąlygomis. „Pagrindinis nereiškia vienintelis“, – pabrėžia Dominykas Katilius. „Protinga sistema visada turi planą B“.
LEA paramos šilumos siurbliams informacija:
Šilumos siurblys oras–oras gali būti pagrindinis šildymo būdas Lietuvoje, tačiau ne kiekviename name ir ne be papildomų sprendimų. Jis puikiai tinka energiškai efektyviems, kompaktiškiems namams, kuriuose svarbus greitas reagavimas ir lankstumas.
Tai nėra kompromisinis ar laikinas sprendimas, kaip dažnai manoma. Tai sprendimas, kuris veikia tada, kai pasirenkamas sąmoningai, o ne kaip „pigiausia alternatyva“. Ir būtent čia slypi skirtumas tarp nusivylimo ir ilgalaikio pasitenkinimo.