Vaiko žodynas plečiasi ne tik tada, kai suaugusieji specialiai moko naujų žodžių. Didelė dalis kalbos įgūdžių atsiranda kasdien: žaidžiant, klausantis istorijų, bandant papasakoti, kas nutiko, arba aiškinantis, kuo vienas daiktas skiriasi nuo kito. Dėl to renkantis žaislus kalbos lavinimui verta žiūrėti ne vien į jų pavadinimą ar gamintojo nurodytą paskirtį. Kartais labai paprastas žaidimas suteikia daugiau progų kalbėtis nei elektroninė priemonė, kuri didžiąją dalį informacijos pasako pati.
Geri lavinamieji žaislai kalbos ir žodyno plėtrai pirmiausia turėtų paskatinti vaiką kažką įvardyti, paaiškinti, palyginti ar sugalvoti. Pavyzdžiui, turint gyvūnų figūrėlių rinkinį galima ne tik mokytis jų pavadinimų. Vaikas gali pasakyti, kuris gyvūnas didelis, kuris mažas, kur jie gyvena, ką ėda ar kas nutiktų, jeigu visi jie atsidurtų viename ūkyje. Viena priemonė tokiu atveju sukuria dešimtis skirtingų pokalbio temų.
Žaislas neturėtų visko pasakyti už vaiką
Kalbos lavinimui ypač vertingi atviro tipo žaislai, kuriuose nėra vieno iš anksto įrašyto atsakymo. Figūrėlės, paveikslėlių kortelės, lėlės, konstruktoriai, žaidimų nameliai ar teminiai rinkiniai palieka vietos vaiko vaizduotei. Suaugusysis gali pradėti istoriją, o vaikas ją tęsti, arba priešingai – sekti vaiko sukurtą žaidimo scenarijų ir papildyti jį naujais žodžiais.
Jeigu vaikas dar kalba trumpais sakiniais, nebūtina iškart reikalauti išsamių atsakymų. Jo pasakymus galima tiesiog natūraliai išplėsti. Jeigu vaikas sako „šuo bėga“, suaugusysis gali atsakyti: „Taip, didelis rudas šuo greitai bėga į kiemą.“ Vaikas išgirsta naujų žodžių ir taisyklingesnę sakinio struktūrą, tačiau nejaučia, kad yra tikrinamas.
Renkantis priemonę pravartu pagalvoti, ar su ja galima:
- įvardyti skirtingus daiktus, veiksmus ir savybes;
- kurti trumpas istorijas ir dialogus;
- rūšiuoti objektus pagal bendrus požymius;
- užduoti klausimus, į kuriuos nėra vien „taip“ arba „ne“ atsakymo.
Tai nebūtinai turi būti keturios skirtingos priemonės. Kuo daugiau tokių veiklų galima atlikti su vienu žaislu, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus naudojamas ilgiau.
Žodyną galima plėsti sluoksniais
Vieną savaitę su vaisių ir daržovių rinkiniu galima tiesiog mokytis jų pavadinimų. Vėliau – spalvų, skonio, dydžio. Dar vėliau galima sukurti parduotuvę ir kalbėtis apie tai, ką perkame, kiek reikia produktų ar ką gaminsime vakarienei. Taip vaiko žodynas plečiamas ne mechaniškai, o per kontekstą.
Panašiai veikia paveikslėlių kortelės. Mažesnis vaikas gali tiesiog parodyti paprašytą objektą, kiek vyresnis – apibūdinti paveikslėlį, o dar vėliau iš kelių kortelių sukurti istoriją. Svarbiausia, kad užduoties sudėtingumas augtų kartu su vaiku.
Kalbos lavinimui nebūtina kiekvieną dieną skirti atskiros „pamokėlės“. Penkios ar dešimt minučių kokybiško bendro žaidimo dažnai suteikia daugiau nei ilgas bandymas vaiką mokyti per prievartą. Jeigu žaislas sukuria priežastį kalbėtis, klausti ir fantazuoti, jis jau atlieka svarbią lavinamąją funkciją.