Medinės stogo santvaros – tai tarsi karkasinio namo stuburas. Jos laiko visą stogą, atremia sniego, vėjo ir net konstrukcijos apkrovas. Nenuostabu, kad vienas pirmųjų klausimų, kurį užduoda statytojai: kiek metų jos išlaikys? Ar mediena nebus silpna grandis po 10, 20 ar 50 metų? O ypač – gyvenant Lietuvos klimato sąlygomis, kurios, švelniai tariant, nėra labai medienai palankios.
Lietuviškas klimatas – nuolatinis išbandymas
Lietuva priklauso vidutinio klimato juostai, kurioje vyravimas tarp keturių sezonų reiškia ne tik temperatūrų, bet ir drėgmės bei vėjo svyravimus.
- Vasarą temperatūra dažnai pasiekia +30 °C.
- Žiemą – gali nukristi iki –25 °C.
- Kritulių kiekis per metus: 600–850 mm, daugiausia rudenį ir žiemą.
- Oro drėgnumas dažnai siekia 80–90 %, ypač pajūryje ir vakarų Lietuvoje.
„Toks klimatas medienai – tikras stresas, jei ji netinkamai apsaugota. Bet jei konstrukcijos sausos, impregnuotos ir uždengtos laiku – joms ne baisus nei sniegas, nei lietus,“ – tikina stogdengys Julius, kuris dirba su santvaromis visoje Lietuvoje.
Kiek metų realiai tarnauja santvaros?
Tinkamai suprojektuotos ir prižiūrimos medinės santvaros Lietuvos sąlygomis tarnauja nuo 40 iki 70 metų, o kartais ir ilgiau. Esminė sąlyga – teisinga gamyba ir apsauga nuo drėgmės.
„Savo akimis esu matęs santvaras, kurios buvo sumontuotos prieš 50 metų ir dar laiko be problemų. O teko ir keisti tokias, kurios po 10 metų pūva, nes buvo paliktos šlapti be stogo arba sandarintos ne pagal reikalavimus,“ – dalijasi Julius.
Geriausią rezultatą duoda C24 klasės kalibruota mediena, tinkamai išdžiovinta (drėgnumas <18 %), apdorota antiseptiku ir uždengta per trumpiausią laiką po montavimo.
Pagrindiniai veiksniai, trumpinantys tarnavimo laiką
Yra keli dalykai, kurie labiausiai kenkia medinėms santvaroms mūsų klimato sąlygomis.
- Drėgmė. Jei konstrukcija paliekama neuždengta, joje kaupiasi lietus, rasos lašai ar kondensatas. Tai pagrindinė puvimo priežastis.
- Blogas vėdinimas. Jei stogas neventiliuojamas, mediena „uždūsta“ – drėgmė neišgaruoja, kaupiasi pelėsis.
- Pelėsis ir grybeliai. Susidaro ne tik dėl drėgmės, bet ir dėl netinkamos garo izoliacijos, ypač žiemą, kai garai keliauja iš vidaus į išorę.
- Kenkėjai. Retas atvejis, bet neapsaugota mediena gali tapti taikiniu vabzdžiams, ypač senuose, drėgnuose pastatuose.
Ar Lietuvos regionas turi įtakos ilgaamžiškumui?
Taip. Lietuvos regionų mikroklimatai skiriasi, o tai daro įtaką medienos tarnavimui.
- Pajūryje (Klaipėda, Šilutė) – vyrauja drėgnas jūrinis klimatas, todėl būtina kokybiška impregnacija ir gera stogo ventiliacija.
- Rytų Lietuvoje (Utena, Ignalina) – šaltos žiemos, daugiau sniego apkrovos, todėl konstrukcija turi būti stipresnė.
- Dzūkijoje – mažesnė drėgmė, bet dažnos karščio bangos vasarą – svarbus santvarų vėdinimas, kad nekiltų kondensato.
- Vidurio Lietuvoje – stabiliausios sąlygos, todėl tarnavimo trukmė dažniausiai maksimali.
Ką galima padaryti, kad tarnautų ilgiau?
- Pasirinkti sertifikuotą medieną – C24 klasė, džiovinta ir kalibruota.
- Naudoti gamykloje gamintas santvaras – jos gaminamos tiksliai, be statybinių klaidų.
- Laiku uždengti stogą – nepalikti konstrukcijos šlapti.
- Įrengti teisingą stogo vėdinimą – kad nesikauptų kondensatas.
- Vengti „savadarbių sprendimų“, nes vienas neteisingas sujungimas gali sugadinti visą konstrukciją.
„Kai projektuojame santvaras į tai atsižvelgiam, nes pajūriui reikalinga kita apsauga nei Kaunui ar Anykščiams. Viena konstrukcija visai Lietuvai – ne visada geras sprendimas,“ – sako Julius.