Stebite „Facebook” strateginį paralyžių per penkias svarbiausias gedimų linijas. Privatumo pažeidimai sistemingai mažina naudotojų pasitikėjimą, todėl žmonės skeptiškai žiūri į duomenų apsaugą. Demografiniu požiūriu senėjanti platformos naudotojų bazė rodo, kad iš jos pasitraukia kelios kartos, o jaunesnė auditorija teikia pirmenybę vizualiai dinamiškiems tinklams, tokiems kaip „TikTok” ir „Instagram”. Stipri konkurencija su naujomis platformomis, ypač „TikTok” algoritmu valdomu turiniu, meta iššūkį tradiciniam „Facebook” įsitraukimo modeliui. Reguliavimo spaudimas vis labiau riboja „Meta” inovacinį potencialą, o nesėkmingos metaverslo investicijos atskleidžia klaidingus strateginius sprendimus. Išvestinės platformos turinio strategijos ir mažėjanti kultūrinė reikšmė rodo gilesnius sisteminius iššūkius, kurie kelia grėsmę jos ilgalaikiam tvarumui. Domina vykstanti skaitmeninė transformacija?
Susirūpinimas dėl privatumo mažina naudotojų pasitikėjimą
Beveik kiekviena skaitmeninė sąveika socialiniame tinkle „Facebook” dabar yra susijusi su įtampa dėl duomenų privatumo. Tikriausiai patyrėte didėjantį nerimą dėl to, kaip platformoje renkama, saugoma ir galimai naudojama jūsų asmeninė informacija. Skandalas dėl „Cambridge Analytica” atskleidė gilias „Facebook” duomenų apsaugos mechanizmų spragas , atskleidžiančias, kaip jūsų iš pažiūros privatus bendravimas gali būti panaudotas politinėms manipuliacijoms.
Nuolat susiduriate su realybe, kad jūsų skaitmeninis pėdsakas yra monetizuojamas. Kiekvienas „patinka”, bendrinimas ir komentaras tampa duomenų tašku, kuris gali būti parduotas reklamuotojams arba į kurį gali patekti blogi veikėjai. Nuolatiniai privatumo pažeidimai sistemingai mažino naudotojų pasitikėjimą šia platforma, sukeldami visuotinį skaitmeninio pažeidžiamumo jausmą.
„Facebook” bandymai pagerinti savo įvaizdį stiprinant privatumo kontrolę atrodo kaip paviršutiniški pleistrai ant iš esmės sugedusios sistemos. Žinote, kad platformos verslo modelis iš esmės priklauso nuo naudotojų duomenų rinkimo ir naudojimo, todėl tikra privatumo apsauga beveik neįmanoma. Skaidrumo ataskaitos ir Kongreso liudijimai gerokai nesugrąžino pasitikėjimo.
Be to, pasaulinėje teisinėje aplinkoje vis dažniau ginčijama „Facebook” duomenų tvarkymo praktika, o tai rodo, kad vis labiau pripažįstama, jog skaitmeniniame amžiuje reikia saugoti naudotojų privatumą.
(Pastaba: pirminiame tekste nebuvo metrinių vienetų, kuriuos reikėtų konvertuoti, todėl tekstas nebuvo keičiamas).
Demografinis senėjimas kelia grėsmę platformai
Nors susirūpinimas dėl privatumo pakirto naudotojų pasitikėjimą, „Facebook” susiduria su kitu egzistenciniu iššūkiu – sparčiai senstančia naudotojų baze. Tikriausiai pastebėjote demografinę platformos kaitą, kai jaunesni naudotojai vis dažniau palieka svetainę ir renkasi dinamiškesnes socialinės žiniasklaidos platformas, tokias kaip „TikTok” ir „Instagram”.
Duomenys atskleidžia ryškią tendenciją: Pagrindiniai „Facebook” vartotojai sensta, o Z karta ir jaunesni tūkstantmečio gyventojai renkasi vizualiai patrauklesnius ir interaktyvesnius socialinius tinklus. Esate liudininkais kartų išėjimo, kuris kelia grėsmę ilgalaikei „Facebook” svarbai. Kadaise socialinėje žiniasklaidoje dominavusiai platformai dabar sunkiai sekasi pritraukti ir išlaikyti jaunesnius naudotojus, kurie ją laiko pasenusia ir ne tokia autentiška.
Šis demografinis iššūkis susijęs ne tik su naudotojų skaičiumi, bet ir su augimo potencialu ateityje. Vyresnio amžiaus naudotojams palaipsniui mažinant savo dalyvavimą internete arba paliekant platformą, kyla pavojus, kad „Facebook” taps skaitmenine senstančių naudotojų aido kamera. Platformos nesugebėjimas iš naujo atrasti save ir užmegzti ryšį su jaunesne auditorija gali paspartinti jos nuosmukį.
Zuckerbergo bendrovė suvokia šią grėsmę, todėl agresyviai investuoja į virtualiąją realybę ir metaverslą. Tačiau šios strategijos gali būti per mažos ir per vėlyvos, kad sustabdytų platformos demografinį nuosmukį.
Arši konkurencija su besiformuojančiais tinklais
Esate liudininkais seisminio socialinės žiniasklaidos dinamikos pokyčio, nes nauji tinklai, tokie kaip „TikTok”, sparčiai pritraukia jaunesnių vartotojų dėmesį ir meta iššūkį ilgalaikiam „Facebook” dominavimui. Nuolatinis „Instagram” augimas ir aiškus Z kartos atstovų pirmenybės teikimas vizualiai patrauklesnėms, algoritmais valdomoms platformoms signalizuoja apie esminę skaitmeninės socialinės sąveikos transformaciją. Tradicinis „Facebook” modelis dabar atrodo vis labiau statiškas ir atsietas nuo greitos, turiniu paremtos patirties, kurios trokšta jaunesnė auditorija.
Didėjanti TikTok įtaka
„TikTok” sukeltas trikdys sukėlė šoką kadaise nenugalimai dominavusiai„Facebook” socialinei žiniasklaidai ir metė iššūkį ilgalaikiam platformos naudotojų įsitraukimo modeliui. Esate liudininkais seisminio socialinės žiniasklaidos vartojimo pokyčio, kai trumpametražis vaizdo turinys tapo mėgstama jaunesnių demografinių grupių vartotojų priemone.
„TikTok” algoritmais valdomas turinio atradimas iš esmės pakeitė naudotojų patirtį, siūlydamas itin individualizuotas ir be galo slenkančias pramogas, kurias „Facebook” sunkiai atkartoja. Pastebėsite, kad „TikTok” modelyje pirmenybė teikiama turiniui, o ne ryšiams, o tai iš esmės skiriasi nuo tradicinio „Facebook” socialinio tinklo požiūrio.
Spartus platformos augimas, ypač tarp Z kartos atstovų ir jaunesnių tūkstantmečio žmonių, kelia didelę grėsmę „Facebook” naudotojų bazei. Negalima ignoruoti statistikos: Per rekordiškai trumpą laiką „TikTok” sukaupė daugiau nei 1 mlrd. (1 000 mln.) aktyvių naudotojų per mėnesį, o įsitraukimo rodikliai gerokai lenkia tradicinius „Facebook” formatus.
Be to, „TikTok” kūrybinės priemonės, virusinės tendencijos ir vientisas turinio kūrimo procesas iš naujo apibrėžė bendravimą socialinėje žiniasklaidoje. Jūs matote paradigmos pokytį, kai pramogų vertė yra svarbesnė už asmeninių tinklų kūrimą, o tai meta iššūkį pagrindiniam „Facebook” vertės pasiūlymui.
„Facebook” bandymai pasipriešinti „TikTok” pasitelkiant „Reels” iš esmės buvo vertinami kaip išvestiniai, nes jiems nepavyko perteikti autentiškos, spontaniškos energijos, kuri daro „TikTok” unikaliai patrauklią.
Nuolatinis „Instagram” augimas
Staigus „Instagram” iškilimas aršios tinklo konkurencijos sąlygomis išryškina strateginį „Meta” prisitaikymą, tačiau išlieka esminių pažeidžiamumų. Pastebėsite, kad „Instagram” tapo svarbiausiu „Meta” gelbėjimosi ratu, nes pritraukia jaunesnius demografinius asmenis, kuriuos „Facebook” vis sunkiau pritraukia. Dėl vizualinio požiūrio ir sklandaus trumpo formato vaizdo įrašų turinio integravimo ši platforma tapo galinga atsvara naujiems konkurentams, tokiems kaip „TikTok”.
Galite pripažinti, kad „Instagram” augimas susijęs ne tik su estetika, bet ir su sudėtingu algoritminiu turinio atradimu. Jos gebėjimas nuolat tobulėti – įdiegti „Reels”, patobulinti kūrėjų monetizacijos priemones ir įdiegti sudėtingus rekomendavimo variklius – rodo, kad „Meta” taktiškai reaguoja į besikeičiančius skaitmeninio vartojimo modelius.
Tačiau taip pat turėtumėte suprasti, kad ši sėkmė gali būti trapi. Sparti „Instagram” plėtra slepia gilesnius iššūkius: Vis didesnį naudotojų nuovargį, susirūpinimą dėl privatumo ir nuolatinę naujesnių, inovatyvesnių platformų grėsmę. Platformos priklausomybė nuo pajamų iš reklamos ir sudėtingi santykiai su turinio kūrėjais atskleidžia galimus strateginius trūkumus.
Nors „Instagram” yra perspektyviausias „Meta” turtas, būtų protinga pripažinti, kad tvarus augimas nėra garantuotas. Kad išlaikytų savo strateginę svarbą, platforma turi nuolat diegti naujoves, palaikyti naudotojų įsitraukimą ir orientuotis vis konkurencingesnėje socialinės žiniasklaidos aplinkoje.
Z kartos platformos pokytis
Z kartos atstovų migracija į skaitmeninį pasaulį reiškia seisminį pokytį socialinės žiniasklaidos vartojime ir meta iššūkį tradiciniam „Meta” platformos dominavimui. Pastebėsite, kad jaunesni naudotojai vis dažniau atsisako „Facebook” ir renkasi dinamiškesnes, vizualias platformas, tokias kaip „TikTok” ir „BeReal”, kurios siūlo autentiškesnę ir įdomesnę patirtį.
Lojalumas platformai, kurį pastebėjote vyresnių demografinių grupių atstovų tarpe, netinka Z kartai. Jie ieško erdvių, kuriose pirmenybė teikiama greitam, kūrybiškam turiniui ir bendravimui realiuoju laiku. Ypač patrauklūs tapo „TikTok” algoritmais valdomas turinio atradimas ir trumpos formos vaizdo įrašų formatas, leidžiantis naudotojams beprecedentiškai lengvai vartoti ir kurti turinį.
Negalima ignoruoti šių naujų tinklų kultūrinės reikšmės. Tai ne tik socialinės platformos, bet ir skaitmeninės ekosistemos, atspindinčios Z kartos autentiškumo, kūrybiškumo ir tiesioginio ryšio vertybes. „Instagram” bandymai konkuruoti per „Reels” atrodo išvestiniai, o tokios platformos kaip „Snapchat” ir „TikTok” toliau diegia naujoves.
„Meta” iššūkis – ne tik išlaikyti naudotojus, bet ir iš esmės perkurti naudotojų įsitraukimą kartai, kuri vertina spontaniškumą ir autentišką vaizdavimą. Tradicinis platformos naujienų kanalo modelis atrodo vis labiau pasenęs, o tai rodo galimą ilgalaikį strateginį „Meta” socialinės žiniasklaidos infrastruktūros pažeidžiamumą.
Reguliavimo iššūkiai riboja inovacijas
„Facebook” inovacinį potencialą pasiglemžė reguliacinis smėlis, sukūręs teisinių sudėtingumų labirintą, kuris stabdo technologinę pažangą. Sužinosite, kad pasaulinė reguliavimo aplinka tampa vis priešiškesnė bendrovės plėtros ir produktų kūrimo strategijoms, o vyriausybės atidžiai tikrina kiekvieną „Meta” žingsnį.
Galėsite stebėti, kaip privatumo teisės aktai, tokie kaip BDAR Europoje, ir visame pasaulyje atsirandantys duomenų apsaugos įstatymai smarkiai apribojo „Facebook” galimybes rinkti ir naudoti naudotojų duomenis. Šie apribojimai tiesiogiai veikia pagrindinį platformos reklamos modelį ir mašininio mokymosi galimybes ir verčia nuolat persitvarkyti teisės aktus.
Antimonopoliniai tyrimai dar labiau apsunkino „Facebook” inovacijų aplinką. Pastebėsite, kad reguliavimo institucijos intensyviai tiria galimą monopolinį elgesį, o tai kelia netikrumą dėl galimų produktų integracijų ar įsigijimų. Šis reguliacinis spaudimas reiškia, kad matote įmonę, kuri nuolat ginasi ir didžiulius išteklius skiria teisinei atitikčiai, o ne proveržio technologijoms.
Atitikties našta yra ne tik finansinė, bet ir intelektinė. Inovacijų kanalai palaipsniui siaurėja, o kiekvienas naujas reguliavimas reikalauja sudėtingų vidinių pertvarkymų. Kadaise buvusi veržli „Facebook” technologinė ekosistema dabar juda biurokratiškai neryžtingai, todėl galimi trikdžiai virsta laipsniškais, rizikos vengiančiais koregavimais.
Nesėkminga metaverslo posūkio strategija
Didžiulis „Meta” statymas ant metaverslo greitai virto brangiai kainuojančiu strateginiu klaidingu apskaičiavimu, dėl kurio akcininkų vertė sumažėjo milijardais. Tikriausiai stebėjote, kaip Marko Zuckerbergo plataus užmojo virtualios realybės vizija nepasiteisino taip, kaip planuota, o „Meta” padalinys „Reality Labs” grėsmingai sparčiai praranda pinigus.
Tapote liudininkais, kaip iš esmės neteisingai įvertinama rinkos paklausa ir technologinis pasirengimas. Bendrovė investavo daugiau nei 32,5 mlrd. eurų į metaverslo plėtrą, tačiau naudotojų įsisavinimas tebėra labai menkas. Virtualios realybės ausinės nesulaukia pagrindinio vartotojų susidomėjimo, o siūloma skaitmeninė ekosistema labiau primena spekuliatyvią fantaziją nei praktinį technologinį sprendimą.
Strateginę klaidą galima įžvelgti agresyviose „Meta” išlaidose be atitinkamų pajamų šaltinių. Rinkoje jaučiamas skepticizmas, o investuotojai vis labiau nerimauja dėl tokio požiūrio tvarumo. Zuckerbergo tunelinė vizija atrodo nesusijusi su dabartiniais technologiniais apribojimais ir naudotojų pageidavimais.
„Meta” metaverslo strategijos ir realios rinkos dinamikos neatitikimas yra ryškus. Jūs stebite rizikingą lošimą, kuris labiau panašus į potencialiai katastrofišką netinkamą išteklių paskirstymą, galintį kelti pavojų ilgalaikei bendrovės konkurencinei pozicijai technologijų srityje.
Turinio moderavimo sunkumai tęsiasi
„Facebook” turinio moderavimo srityje tebėra daug nuolatinių problemų, kurios kenkia naudotojų pasitikėjimui ir platformos vientisumui. Pastebėsite, kad dezinformacija ir toliau sparčiai plinta, nepaisant sudėtingų bendrovės politikos vykdymo užtikrinimo mechanizmų, kurie dažnai nespėja žengti koja kojon su besikeičiančia skaitmeninės informacijos ekosistema. Nuolatinė platformos kova su melagingais pasakojimais ir žalingu turiniu atskleidžia esminius jos gebėjimo veiksmingai filtruoti ir valdyti naudotojų sukurtą informaciją trūkumus.
(Pastaba: šiame tekste nereikėjo konvertuoti vienetų, nes nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų).
Platformos dezinformacijos iššūkiai
Nors socialinės žiniasklaidos platformos jau seniai kovoja su dezinformacija, pastebėsite, kad šis iššūkis ir toliau kamuoja neregėto sudėtingumo skaitmenines ekosistemas. „Facebook” kova už melagingos informacijos sklaidos kontrolę tebėra itin svarbus rūpestis ir naudotojams, ir mokslininkams, ir politikos formuotojams.
Pastebėsite, kad platformos algoritminis dizainas netyčia sustiprina sensacingą ir poliarizuojantį turinį, sukurdamas aido kambarius, kurie skatina greitą dezinformacijos plitimą. Bendrovės faktų tikrinimo mechanizmai, nors ir gerais ketinimais, dažnai atsilieka nuo virusinio klaidinančių pasakojimų plitimo. Esate liudininkais sisteminės klaidos, kai greitis yra svarbesnis už tikslumą.
Visuotinis platformos pasiekiamumas dar labiau sustiprina šią problemą. Pripažinsite, kad dezinformacija plinta ne tik vietoje, bet gali greitai peržengti kalbines ir kultūrines ribas, galėdama daryti įtaką tokiems svarbiems visuomenės procesams kaip rinkimai ir visuomenės sveikatos apsauga. Dėl milžiniško kasdienio turinio kiekio platus moderavimas tampa beveik neįmanomas.
Be to, suprasite, kad blogi veikėjai nuolat tobulina savo strategijas ir kuria vis sudėtingesnius metodus, kaip išvengti aptikimo. Dėl šio nuolatinio „katės ir pelės” žaidimo „Facebook” nuolat reaguoja, o ne aktyviai valdo dezinformaciją. Pagrindinis platformos verslo modelis, pagal kurį pirmenybė teikiama įsitraukimui, o ne tiesai, išlieka svarbiausia problema.
Sudėtingas politikos vykdymas
Keliaudami turinio moderavimo labirintais, matome, kad socialinės žiniasklaidos platformos susiduria su didžiuliais iššūkiais. Greitai sužinosite, kad „Facebook” politikos vykdymas yra sudėtingas sudėtingų taisyklių, nenuoseklaus įgyvendinimo ir technologinių apribojimų labirintas. Platformoje sunku rasti pusiausvyrą tarp žodžio laisvės ir žalingo turinio šalinimo, todėl reguliavimo aplinka yra labai neskaidri.
Pastebėsite, kad dėl milžiniško kasdien sukuriamo turinio masto išsamus moderavimas yra beveik neįmanomas. Algoritmai negali nuosekliai atskirti niuansuoto konteksto, todėl dažnai pasitaiko turinio filtravimo klaidų. Žmonės moderatoriai patiria didžiulę psichologinę įtampą, todėl jų vaidmuo yra labai svarbus ir emociškai sunkus.
Platformos politika dažnai atrodo reaktyvi, o ne aktyvi, nes reaguojama į nesutarimus, o ne iš anksto sprendžiamos galimos problemos. Pripažinsite, kad dėl tokio požiūrio kyla didelių patikimumo problemų. Skirtingi regioniniai reglamentai dar labiau apsunkina vykdymo užtikrinimą ir verčia „Facebook” kurti sudėtingas, kartais viena kitai prieštaraujančias gaires, kuriose sunku išlaikyti visuotinį nuoseklumą.
Be to, technologiniai sprendimai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto moderavimas, tebėra netobuli. Suprasite, kad šios sistemos dažnai neteisingai interpretuoja kultūrinį kontekstą, kalbos subtilybes ir sudėtingą žmonių bendravimą, todėl savavališkai pašalinamas turinys arba pavojingas turinys praslysta pro aptikimo mechanizmus.
Jaunieji naudotojai atsisako platformos
Keičiantis skaitmeniniam kraštovaizdžiui, jauni vartotojai bėga iš „Facebook” kaip dezertyrai, paliekantys skęstantį laivą. Demografinė platformos trajektorija atskleidžia griežtą realybę: paaugliai ir jauni suaugusieji vis dažniau mano, kad „Facebook” yra atgyvenęs skaitmeninis reliktas, ir teikia pirmenybę dinamiškesnėms ir vizualiai patrauklesnėms socialinės žiniasklaidos alternatyvoms, tokioms kaip „TikTok”, „Instagram” ir „Snapchat”.
Pastebėsite, kad šis pasitraukimas nėra tik anekdotinis – jis statistiškai reikšmingas. Pačios „Meta” vidaus duomenys rodo, kad naudotojų įsitraukimas tarp Z kartos atstovų ir jaunesnių tūkstantmečio žmonių nuolat mažėja. Priežastys yra įvairios: „Facebook” sąsaja yra nepatogi, jo turinys atrodo kuruojamas vyresnių kartų atstovų, o dėl privatumo problemų sumažėjo jaunesnių, labiau skaitmeniniu požiūriu išprususių naudotojų pasitikėjimas.
Be to, platformos algoritminės rekomendacijos dažnai atrodo nesusijusios su jaunesnių naudotojų interesais. Nors „Facebook” bando iš naujo atrasti save tokiomis funkcijomis kaip „Reels”, šios pastangos atrodo išvestinės ir neįkvėptos, palyginti su veržlesniais konkurentais. Pagrindinė platformos problema yra ne tik technologinė, bet ir kultūrinė. Jauni naudotojai nori autentiškumo, greito turinio vartojimo ir platformų, kurios būtų novatoriškos ir atitiktų jų sparčiai besikeičiančius skaitmeninius lūkesčius.
Šis demografinis pokytis yra potencialus ilgalaikis iššūkis „Facebook” svarbos ir augimo strategijai.
Reklamos modelis susiduria su trikdžiais
„Facebook” reklamos modelis atsidūrė pavojingoje padėtyje, atskleisdamas giliai įsišaknijusias skaitmeninės pajamų ekosistemos silpnąsias vietas. Esate liudininkais kritinės transformacijos, kai tradicinėms tikslinės reklamos strategijoms sistemingai metamas iššūkis dėl privatumo nuostatų, technologinių pokyčių ir besikeičiančių vartotojų pageidavimų.
Pastebėsite, kad „Apple” programėlių sekimo skaidrumo funkcija smarkiai sutrikdė „Facebook” duomenų rinkimo mechanizmus, gerokai sumažindama platformos galimybes teikti itin tikslines reklamas. Šis lūžio momentas privertė reklamuotojus iš naujo apsvarstyti savo skaitmeninės rinkodaros metodus, o tai sukėlė didelį ekonominį spaudimą pagrindiniam „Meta” pajamų srautui.
Alternatyvių reklamos platformų atsiradimas ir vis sudėtingesnės į privatumą orientuotos technologijos dar labiau silpnina kadaise dominuojančią „Facebook” padėtį rinkoje. Negalima ignoruoti, kad šie pokyčiai iš esmės keičia skaitmeninės reklamos dinamiką, todėl dabartinis „Facebook” modelis tampa vis labiau netvarus.
Be to, pripažinsite, kad reguliavimo spaudimas visame pasaulyje riboja „Facebook” duomenų rinkimo galimybes ir verčia bendrovę iš naujo įsivaizduoti savo reklamos infrastruktūrą. Istorinė platformos priklausomybė nuo išsamių naudotojų duomenų darosi vis labiau nepatikima, o tai rodo galimą ilgalaikį verslo modelio struktūrinį iššūkį, kuris gali smarkiai paveikti jos ateities pajamų potencialą.
Inovacijų sąstingis tampa akivaizdus
Nors atrodo, kad „Meta” inovacijų vamzdynas vis labiau perkrautas, pastebėsite didelį sąstingį bendrovės produktų kūrimo strategijoje. Kadaise buvusi technologijų milžinė prarado kūrybinį pranašumą, užuot pristačiusi novatoriškas technologijas, ji perdirba esamas koncepcijas.
Pastebėsite, kad naujausi „Facebook” bandymai diegti naujoves labiau primena laipsniškus patobulinimus, o ne transformuojančius sprendimus. Metaverslas, reklamuojamas kaip revoliucinė koncepcija, dažniausiai buvo sutiktas skeptiškai ir vartotojų priimtas vangiai. Tai rodo gilesnę problemą: „Meta” nesugebėjimą suprasti besikeičiančių naudotojų lūkesčių ir technologinių tendencijų ir į jas reaguoti.
Bendrovės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą nevirto reikšmingais produktų laimėjimais. Tokie konkurentai, kaip „TikTok”, iš naujo įsivaizduoja socialinę sąveiką, o „Facebook” atrodo įstrigęs pasenusioje paradigmoje. Jos pagrindinėse platformose – „Facebook”, „Instagram”, „WhatsApp” – įvyko tik minimalūs esminiai pokyčiai, o tai rodo rizikos vengimą, kuris slopina tikrąsias naujoves.
Be to, atpažinsite, kad „Meta” vadovybė, regis, labiau orientuojasi į esamų pajamų srautų išlaikymą, o ne į naujų technologinių naujovių kūrimą. Tokia konservatyvi strategija kelia pavojų, kad sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje, kurioje judrumas ir novatoriškas mąstymas yra itin svarbūs siekiant ilgalaikės sėkmės, bendrovė taps vis mažiau reikšminga.
Pastaba: šiame tekste vienetai nebuvo konvertuoti, nes nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų.