Pasaulinė aukso rinka išgyvena neregėtą bumą. Per pastaruosius mėnesius šio tauriojo metalo kaina ne kartą mušė istorinius rekordus, o analitikai prognozuoja, kad tai dar tik pradžia. Tačiau kas iš tiesų vyksta už blizgančių skaičių ir ką tai reiškia eiliniam žmogui, svarstančiam apie savo santaupų apsaugą?
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Šių metų rugsėjį aukso kaina Londono biržoje pasiekė psichologiškai svarbią ribą – 100 eurų už gramą. Per metus taurusis metalas pabrango daugiau nei 50 procentų, o nuo 2023-ųjų pradžios jo vertė beveik padvigubėjo. Palyginkime: pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 vertė per tą patį laikotarpį išaugo vos apie 15 procentų. Tokie skirtumai rodo, kad kažkas pasaulio finansų rinkose iš esmės keičiasi.
Pasaulio aukso tarybos duomenimis, bendra aukso paklausa pernai pasiekė visų laikų aukštumą – beveik 5000 tonų. Tai reiškia, kad institucijos, vyriausybės ir privatūs asmenys perka auksą tokiais kiekiais, kokių dar nematėme istorijoje.
Kas stumia kainas aukštyn
Priežasčių yra kelios, ir visos jos susijusios su dabartine pasaulio būkle.
Pirma, geopolitinis neapibrėžtumas. Besitęsiantys konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, auganti įtampa tarp didžiųjų galybių ir prekybos karai sukuria aplinką, kurioje investuotojai instinktyviai ieško saugių prieglobsčių. Auksas šimtmečiais atliko būtent šį vaidmenį – kai viskas aplink svyruoja, jis išlieka.
Antra, centrinių bankų elgesys. Pasaulio centriniai bankai pastaruosius trejus metus intensyviai pildo savo aukso atsargas. Įdomu tai, kad vieni didžiausių pirkėjų šiuo metu yra Lenkija ir Kazachstanas – šalys, kurios, matydamos, kas nutiko su Rusijos užsienyje laikytais rezervais, suprato, kad diversifikacija nėra tik teorinis terminas.
Trečia, infliacija ir valiutų politika. Nors oficialiai infliacija daugelyje šalių lyg ir valdoma, realios palūkanų normos – atskaičius infliaciją – daugelyje regionų išlieka neigiamos. Tai reiškia, kad pinigai, laikomi banke, praranda vertę. Auksas, priešingai, istoriškai lenkia infliaciją.
Kuo skiriasi aukso formos
Ne visas auksas yra vienodas, bent jau investiciniu požiūriu. Investicinis auksas – tai 999,9 prabos metalas, kuris Europos Sąjungoje neapmokestinamas PVM. Tai svarbus skirtumas nuo juvelyrinių dirbinių, kurių kaina apima ne tik metalo vertę, bet ir darbo, dizaino bei mokesčių dedamąsias.
Populiariausi pasirinkimai tarp investuotojų – tai aukso luitai įvairių svorių: nuo vieno gramo iki kilogramo. Didesni luitai paprastai turi mažesnes maržas – tai reiškia, kad perkant didesnį kiekį vienu kartu, kaina už gramą bus palankesnė.
Šveicarijos gamintojo Valcambi produktai yra vieni populiariausių dėl aukšto likvidumo – juos lengva parduoti beveik bet kurioje pasaulio šalyje. Tai svarbu tiems, kas galvoja apie ilgalaikę perspektyvą ir nori turėti lankstumo ateityje.
Ko tikėtis toliau
Analitikų prognozės išlieka optimistinės. Goldman Sachs ekspertai numato, kad iki 2026 metų vidurio aukso kaina gali pasiekti 4000 JAV dolerių už unciją, o kai kurie Londone įsikūrę tyrimų centrai mini net 5000 dolerių ribą. Žinoma, prognozės yra tik prognozės, tačiau struktūriniai veiksniai – geopolitinis neapibrėžtumas, centrinių bankų paklausa ir besitęsianti deglobalizacija – rodo, kad palankus klimatas auksui greičiausiai išliks.
Pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė pabrėžia, kad auksas istoriškai pasirodė kaip saugi ir patikima alternatyva. Net kai vyksta įvairios ekonominės perturbacijos, aukso tiekimo grandinės paprastai nesutrūkinėja, o jo vertės ir svorio santykis daro transportavimą ekonomiškai pagrįstą.
Praktiniai aspektai
Prieš priimant bet kokį sprendimą, verta apsvarstyti kelis dalykus.
Aukso saugojimas reikalauja tam tikrų sprendimų. Nedidelius kiekius galima laikyti namuose, tačiau didesniems – verta pagalvoti apie seifo nuomą ar specializuotas saugyklas. Kai kurios įmonės siūlo saugojimo paslaugas, kas leidžia išvengti fizinio laikymo rūpesčių.
Likvidumas taip pat svarbus. Gerai žinomų gamintojų produktus parduoti paprastai lengva – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra pakankamai supirkėjų. Tačiau egzotiškesnių ar mažiau žinomų gamintojų produktai gali būti sunkiau realizuojami.
Portfelio diversifikacija – vienas dažniausiai minimų argumentų. Daugelis finansų specialistų rekomenduoja, kad taurieji metalai sudarytų apie 5-10 procentų bendro investicinio portfelio. Tai leidžia turėti apsaugą nuo netikėtumų, kartu nepernelyg koncentruojant lėšų vienoje turto klasėje.
Platesnis kontekstas
Dabartinis susidomėjimas auksu atspindi platesnę tendenciją – žmonės vis labiau abejoja tradicinėmis finansų sistemomis ir ieško alternatyvų. Tai nebūtinai reiškia nepasitikėjimą bankais ar vyriausybėmis, bet greičiau sveiko atsargumo apraišką.
Besivystančios ekonomikos, ypač Azijoje, taip pat aktyviai didina savo aukso rezervus. Jos mato, kas gali nutikti su skaitmeniniais aktyvais ir valiutomis politinių sukrėtimų metu, ir pasirenka turėti dalį turto tokia forma, kurios niekas negali užšaldyti ar konfiskuoti vienu mygtuko paspaudimu.
Tuo pačiu metu technologijų sektorius taip pat prisideda prie aukso paklausos. Naujoviški elektronikos įrenginiai reikalauja aukšto laidumo medžiagų, o auksas čia neturi lygių. Ši pramoninė paklausa prideda papildomą pagrindą metalo vertei.
Nepriklausomai nuo to, ar pasirinksite investuoti į auksą, ar ne, suprasti, kas vyksta šioje rinkoje, yra naudinga kiekvienam, kuris domisi savo finansine ateitimi. Pasaulis keičiasi, ir tie, kas stebi pokyčius, paprastai priima geresnius sprendimus.