Galvos skausmas – vienas dažniausių negalavimų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik pusė suaugusiųjų per metus patiria bent vieną galvos skausmo epizodą. Daugelis tokį negalavimą linkę laikyti laikinu ir dažniausiai tiesiog vartoja nuskausminamuosius vaistus, tikėdamiesi greito palengvėjimo. Vis dėlto nuolatinis galvos skausmas gali signalizuoti apie rimtesnes priežastis, kurias svarbu laiku diagnozuoti. Ilgiau besitęsiantis ar nuolat pasikartojantis skausmas neturėtų būti vertinamas kaip nereikšmingas kasdienis nepatogumas, nes jis gali turėti aiškią priežastį, kurią būtina nustatyti.
Kodėl galvos skausmas tampa nuolatiniu?
Nuolatinio galvos skausmo priežastys gali būti labai skirtingos. Dažniausiai pasitaiko įtampos tipo galvos skausmas, susijęs su lėtiniu stresu, raumenų spazmais ir netinkama kūno laikysena. Toks skausmas neretai vargina ilgą laiką ir gali kartotis nuolat arba beveik kasdien, todėl reikšmingai pablogina savijautą. Kita dažna priežastis – nediagnozuota migrena, kuri pasireiškia ne tik pulsuojančiu skausmu, bet ir padidėjusiu jautrumu šviesai bei garsui, pykinimo epizodais. Kai kuriais atvejais žmonės ilgą laiką nesieja šių simptomų tarpusavyje, todėl tiksli priežastis lieka nenustatyta. Be to, nuolatiniai galvos skausmai gali būti susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu, miego sutrikimais, kaklo stuburo pakitimais ar per dažnu vaistų vartojimu – vadinamuoju atšaukiamojo poveikio skausmu. Būtent todėl svarbu ne tik malšinti simptomą, bet ir ieškoti jo kilmės.
Šiuolaikinė diagnostika – nuo konsultacijos iki tikslios diagnozės
Diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau „Kardiolitos klinikos“) gydytojas neurologas taiko kelis diagnostikos metodus, padedančius nustatyti galvos skausmo kilmę. Konsultacijos metu atliekama neurologinė apžiūra ir renkama anamnezė – gydytojas klausia apie skausmo pobūdį, trukmę, dažnį, lydinčius simptomus ir galimus provokuojančius veiksnius. Išsami informacija apie simptomus leidžia tiksliau įvertinti situaciją ir numatyti tolimesnius diagnostikos žingsnius. Pacientams kartais patariama pildyti galvos skausmo dienoraštį – tai padeda nustatyti dėsningumus ir veiksnius, kurie išprovokuoja skausmą. Toks stebėjimas gali būti naudingas siekiant aiškiau suprasti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skausmas sustiprėja. Prireikus, skiriami papildomi tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija ar galvos smegenų MRT tyrimas, padedantys atmesti struktūrines smegenų patologijas.
Kada kreiptis į neurologą?
Neurologo konsultacija būtina, jei galvos skausmas staiga tapo intensyvesnis ar pakeitė pobūdį, jei jį lydi regėjimo sutrikimai, galūnių silpnumas ar tirpimas, kalbos pokyčiai ar karščiavimas. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei galvos skausmai kartojasi dažniau nei 15 dienų per mėnesį arba nuskausminamieji nebepadeda. Į gydytoją reikėtų kreiptis ir tada, kai skausmas pradeda trukdyti kasdienei veiklai, poilsiui ar miegui. Šie simptomai reikalauja išsamesnio ištyrimo, nes gali signalizuoti neurologines ligas, kurias – laiku nustačius priežastį – galima sėkmingai gydyti.
Nuolatinis galvos skausmas – ne tik nepatogumas, bet ir signalas, kurį verta išgirsti.