Priežastis, kodėl gali atsirasti dantų pūlinys

Danties skausmas retai prasideda „be priežasties“. Viena nemaloniausių ir dažnai netikėtai pasireiškiančių būklių – dantų pūlinys. Jis gali sukelti stiprų, pulsuojantį skausmą, patinimą, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Nors simptomai kartais bandomi „numalšinti“ namų priemonėmis, pūlinys yra infekcija, kuri savaime nepraeina. Svarbu suprasti, kodėl jis atsiranda, kokie požymiai įspėja apie pavojų ir kokia skubi pagalba yra būtina.

Kas yra dantų pūlinys?

Dantų pūlinys – tai pūlių sankaupa, susiformuojanti dėl bakterinės infekcijos. Dažniausiai ji prasideda danties viduje (šaknies kanaluose) arba aplink danties šaknį. Infekcija gali išplisti iš negydyto ėduonies, įskilusio danties ar pažengusios dantenų ligos. Klinikinėje praktikoje pūliniai skirstomi į periapikalinius (susijusius su danties šaknimi) ir periodontinius (susijusius su dantenomis). Abiem atvejais tai signalas, kad organizmas kovoja su bakterijomis, tačiau be gydymo ši kova gali komplikuotis.

Kodėl atsiranda pūlinys?

Pagrindinė priežastis – bakterijų patekimas į audinius. Tai dažnai nutinka, kai ėduonis pasiekia danties pulpą (nervą), po traumos ar netinkamai sandaraus seno plombavimo. Kai infekcija įsitvirtina šaknies kanaluose, vienintelis efektyvus sprendimas paprastai yra, pavyzdžiui, endodontinis gydymas „Ozo klinikoje“ ar kitoje gydymo įstaigoje, kur pašalinamas infekuotas audinys ir dezinfekuojami kanalai. Delsti pavojinga: bakterijos gali plisti į aplinkinius audinius, sukelti veido patinimą ar net sistemines komplikacijas. Riziką didina ir nusilpęs imunitetas, rūkymas, prasta burnos higiena.

Skubi pagalba ir gydymo principai

Staiga atsiradęs stiprus skausmas, patinimas, jautrumas kramtant ar pakilusi temperatūra – ženklai, kad reikalinga skubi odontologo apžiūra. Gydymas priklauso nuo situacijos: gali būti atliekamas pūlinio drenavimas, skiriami antibiotikai, o esant šaknies infekcijai – endodontinis gydymas. Svarbu žinoti, kad antibiotikai neišgydo priežasties, jei infekcijos židinys lieka danties viduje. Namų sąlygomis galima tik laikinai palengvinti simptomus (pvz., švelnūs skalavimai), tačiau šilumos kompresai ar savavališkas vaistų vartojimas gali pabloginti būklę.

Pūlinys dažnai suvokiamas kaip „staigi problema“, nors realybėje tai ilgiau besivysčiusio proceso pasekmė. Kartais pakanka vieno profilaktinio vizito, kad būtų pastebėta besiformuojanti rizika. Galbūt verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip reaguoti į skausmą, bet ir kaip užkirsti jam kelią – nes ramybė, kai dantis neskauda, dažniausiai yra planavimo, o ne atsitiktinumo rezultatas.