Sąskaitos už šildymą auga, o namuose vis tiek šalta. Radiatoriai karšti, termostatą sukate aukštyn, bet kažkur dingsta ta šiluma. Jei ši situacija skamba pažįstamai, labai tikėtina, kad problema slypi ten, kur daugelis net nesusimąsto – languose ir lauko duryse.
Statistika negailestinga. Seni, nesandarūs langai ir durys gali būti atsakingi už dvidešimt penkis ar net trisdešimt procentų visos šilumos, prarandamos iš namo. Tai reiškia, kad kas trečias euras, sumokėtas už šildymą, tiesiogine prasme išskrenda pro langą. Per metus susidaro įspūdingos sumos, kurias būtų galima išleisti kur kas prasmingiau.
Pirmas ženklas – šalta prie langų net uždarytų
Atsistokite prie lango šaltą žiemos dieną. Jei aiškiai jaučiate vėsą, sklindančią nuo stiklo ar rėmo, nors langas sandariai uždarytas – turite problemą. Seni langai su vienu stiklu arba pasenusiais dvigubais stiklo paketais tiesiog nepajėgia išlaikyti šilumos.
Modernus trijų stiklų paketas su argono dujų užpildu veikia kaip termoizoliacija. Šiluma lieka viduje, šaltis – lauke. Seni langai tokios apsaugos neturi, todėl šalia jų visada jaučiasi nejauku, net jei kambario viduryje temperatūra normali.
Paprastas testas: žiemą palieskite lango stiklą iš vidaus. Jei jis šaltas – langas praleidžia šilumą. Šiuolaikiniuose languose vidinis stiklas turėtų būti beveik kambario temperatūros.
Antras ženklas – skersvėjai ir kaip iš niekur atsiradęs vėjas
Sėdite ant sofos, žiūrite filmą, ir staiga pajuntate šaltą oro srautą. Langai uždaryti, durys uždarytos, bet kažkur kaip iš niekur atsiranda vėjas. Tai klasikinis nesandarumo požymis.
Patikrinti nesunku. Uždekite žvakę arba smilkalus ir lėtai veskite palei langų ir durų rėmus. Jei liepsna pradeda mirguliuoti ar dūmai juda į šoną – radote vietą, kur šiluma bėga laukan, o šaltis veržiasi vidun.
Dažniausiai problema slypi sandarinimo gumose, kurios laikui bėgant džiūsta, trūkinėja ir praranda elastingumą. Kartais kalti ir patys rėmai – seni mediniai langai deformuojasi, atsiranda tarpai tarp rėmo ir stiklo ar tarp rėmo ir sienos.
Trečias ženklas – rasojimas ir pelėsis
Ryte prabudę matote langus, nuvarvėjusius vandeniu. Drėgmė kaupiasi ant stiklo, teka ant palangės, o ilgainiui kampuose pradeda rastis juodi pelėsio taškeliai. Tai ne tik estetinė problema – tai rimtas signalas apie prastas langų termoizoliacines savybes ir potencialią grėsmę sveikatai.
Rasojimas atsiranda, kai šiltas, drėgnas vidaus oras susiduria su šaltu paviršiumi. Jei langai gerai izoliuoti, jų paviršius išlieka pakankamai šiltas ir kondensacija nevyksta. Seni langai tokios apsaugos nesuteikia.
Pelėsis mėgsta drėgmę. Ten, kur nuolat kaupiasi kondensatas, anksčiau ar vėliau atsiras ir pelėsis. Jo sporos kelia pavojų kvėpavimo takams, ypač vaikams, senyviems žmonėms ir tiems, kurie turi alergiją ar astmą.
Ketvirtas ženklas – triukšmas iš lauko
Gyvenate prie judresnės gatvės ir girdite kiekvieną pravažiuojantį automobilį? Kaimynų šunį, lojantį trečią valandą nakties? Vakarėlius iš gretimo kiemo? Jei lauko garsai skverbiasi į namus tarsi sienų nebūtų – langai neatlieka garso izoliacijos funkcijos.
Šiuolaikiniai langai su kelių stiklų paketais ir specialiomis garso izoliacijos technologijomis gali sumažinti triukšmo lygį dvidešimt penkiais ar daugiau decibelų. Tai milžiniškas skirtumas, kuris keičia gyvenimo kokybę. Miegas tampa gilesnis, dirbti iš namų lengviau, bendras komfortas nepalyginamai geresnis.
Jei dėl triukšmo negalite ramiai miegoti ar dirbti, verta pagalvoti ne apie ausines, o apie langų keitimą.
Penktas ženklas – langai ir durys sunkiai atsidaro arba neužsidaro iki galo
Langas įstrigo ir reikia jėgos jam atidaryti. Arba atvirkščiai – neužsidaro iki galo ir lieka plyšelis. Durys trinasi į grindis, sklendes sunku užrakinti. Visa tai ženklai, kad konstrukcija deformavosi ir nebeatlieka savo funkcijos.
Mediniai langai ir durys ypač jautrūs drėgmės ir temperatūros pokyčiams. Jie brinksta, traukiasi, laikui bėgant praranda formą. Bet ir seni plastikiniai langai gali deformuotis – ypač tie, kurie buvo pagaminti prieš dvidešimt ar daugiau metų, kai technologijos dar nebuvo tokios pažangios.
Deformuotas langas ar durys ne tik nepatogūs naudoti – jie dar ir nesandarūs. Kiekvienas plyšelis reiškia šilumos nuostolius žiemą ir karščio prasiskverbimą vasarą.
Ką daryti, jei atpažinote savo namus
Jei bent keli iš šių ženklų jums pažįstami, verta rimtai pagalvoti apie langų ir durų keitimą. Taip, tai investicija, tačiau ji atsiperka greičiau nei daugelis mano.
Pirmiausia – sutaupysite šildymui. Nauji langai gali sumažinti šildymo išlaidas dvidešimt trisdešimt procentų. Per dešimt metų tai sudaro tūkstančius eurų.
Antra – pagerės gyvenimo kokybė. Jokių skersvėjų, jokio rasojimo, jokio triukšmo. Namuose bus šilta žiemą ir vėsu vasarą.
Trečia – padidės nekilnojamojo turto vertė. Nauji langai ir durys yra vienas tų patobulinimų, kuriuos pastebi ir įvertina potencialūs pirkėjai.
Renkantis naujus langus, svarbu atkreipti dėmesį į stiklo paketą, rėmo medžiagą ir bendrą šilumos perdavimo koeficientą. Plastikiniai langai šiandien yra populiariausias pasirinkimas dėl puikaus kainos ir kokybės santykio, ilgaamžiškumo ir minimalios priežiūros. Šiuolaikiškas PVC profilis nėra tas pats, kas prieš dvidešimt metų – technologijos ženkliai pažengė į priekį.
Lauko durys taip pat kritiškai svarbios. Jos yra viena didžiausių angų namo sienoje, todėl jų izoliacinės savybės turi milžinišką įtaką bendram energetiniam efektyvumui. Plastikinės lauko durys užtikrina gerą termoizoliaciją, yra atsparios atmosferos poveikiui ir ilgai išlaiko savo savybes be sudėtingos priežiūros.
Prieš priimdami sprendimą, pasikvieskite specialistus įvertinti situaciją. Geras tiekėjas ne tik parduos produktą, bet ir paaiškins, kokios charakteristikos svarbiausios būtent jūsų namams, padės išsirinkti optimalų variantą ir profesionaliai sumontuos – o būtent nuo montavimo kokybės priklauso, kaip ilgai ir gerai langai bei durys tarnaus.