Šilumos siurblių populiarėjimas Lietuvoje: kaip valstybės parama keičia gyventojų pasirinkimus

APVA parama – pagrindinė varomoji jėga

Valstybės parama per APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūrą) tampa vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių lietuvius keisti senus šildymo įrenginius. Kvietimai keisti taršius katilus į modernius šilumos siurblius, biokuro katilus ar rekoperatorius sulaukia didelio susidomėjimo. Pavyzdžiui, kvietimui teikti paraiškas dėl mažiau taršių katilų ir šilumos siurblių finansavimo gyventojai pateikė beveik 2 tūkstančius prašymų, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekė apie 5,5 mln. eurų, nors parama turėjo apimti mažesnę sumą.

Kitame kvietime, skirtame socialiai remtinų asmenų aprūpinimui, apie 130 paraiškų apjungė finansavimą šilumos siurblio ar biokuro katilo įsigijimui ir įrengimui – prašoma suma viršijo 1,2 mln. eurų, nors programos biudžetas buvo 2 mln. eurų.

2024 metų pradžioje paskelbta papildoma 4 mln. eurų parama gyventojams, siekiant skatinti iškastinio kuro katilų keitimą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Šis kvietimas buvo suformuotas ne tik dėl energetinio efektyvumo poreikio, bet ir dėl oro taršos mažinimo bei gyventojų komforto gerinimo.

Kuriose vietovėse ir ką keičia gyventojai

Regionuose, kuriuose šildymas kietuoju kuru buvo labiausiai paplitęs, šilumos siurblių įdiegimas pastebimai išaugo. Senesnės individualių namų savininkai ypač domisi oru-vanduo, žemė-vanduo tipo siurblių keitimu. Pavyzdžiui, kvietimuose, kuriuose prašoma kompensuoti šilumos siurblius, oru-vanduo tipas dominuoja – didžiausias paraiškų skaičius tenka būtent šiems modeliams.

Didžiausias paraiškų skaičius paprastai ateina iš didžiųjų savivaldybių, kur gyventojai turi didesnį informuotumą apie galimas kompensacijas ir infrastruktūrą. Taip pat pastebima, kad socialiai jautrios grupės – gyventojai, kurie gauna socialinę paramą – aktyviau kreipiasi dėl paramos, nes ši parama jiems suteikia galimybę sumažinti šildymo sąnaudas.

Senų katilų keitimo tendencijos ir poveikis

Sparčiai plinta tendencija keisti senus neefektyvius katilus ar kietojo kuro sistemas šilumos siurbliais. Katilai, kurių naudingumo koeficientas labai žemas, o kuro vartojimas didelis, tampa vis mažiau patrauklūs – viešieji pranešimai ir kvietimai rodė, kad gyventojai, turintys senus katilus, labiau domisi paramos galimybėmis.

Statistikos duomenys rodo, kad paramos projektams skirtos lėšos dažnai būna beveik iš karto užsakomos – gyventojai teikia paraiškas masiškai, kai APVA paskelbia kvietimus. Per kelias valandas nuo kvietimo pradžios sulaukiama tūkstančių paraiškų. Tai liudija, kad poreikis yra didelis ir parama atitinka realius žmonių lūkesčius.

Įtaka energijos vartojimui ir CO₂ mažinimui

Keičiant senus katilus į šilumos siurblius, energijos vartojimo efektyvumas ženkliai pagerėja. Namų savininkai praneša apie mažesnes sąskaitas už šildymą, nes modernūs šilumos siurbliai naudoja mažiau energijos tam pačiam šilumos kiekiui generuoti. Ne tik ekonominis, bet ir ekologinis poveikis – sumažėja kietųjų dalelių ir CO₂ emisijų kiekis, ypač regionuose, kur kuro kokybė ar alternatyvos ribotos.

Valdžios institucijų dokumentai pabrėžia, kad paraiškų finansavimas neefektyviems katilams keisti ir naujų siurblių montavimui prisideda prie nacionalinių klimatinių tikslų – energinio savarankiškumo didinimo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors parama stumia rinką į priekį, iššūkių lieka. Vienas jų – tinkamos energinio efektyvumo klasės reikalavimai statybose, infrastruktūra elektros įvado, rekuperacijos ar šildymo sistemos pritaikymas. Taip pat gyventojams kartais trūksta informacijos apie tai, kokį tipą šilumos siurblio pasirinkti, kaip apskaičiuoti galingumą, ar kaip derinti su kitomis sistemomis namuose.

Ateityje tikėtina, kad parama dar labiau plečiasi, o jos tvarka bus tobulinama. Didėjant investicijoms ir subsidijų sumoms bei plečiant kvietimus ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučiams būstams, galima laukti dar didesnės šilumos siurblių instaliacijos apimties. Taip pat technologijų inovacijos (efektyvesni invertoriai, tylesni ir žemesnės temperatūros veikimo modeliai) leis spręsti žieminių sąlygų iššūkius.