Visą branduolinę triadą – sausumos ICBM, povandeninių laivų paleidžiamas raketas ir strateginius bombonešius – turi tik keturios šalys: Jungtinės Valstijos, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Šis išskirtinis pajėgumas suteikia beprecedentį geopolitinį pranašumą ir garantuoja išgyvenimo antrojo smūgio atgrasymą. Tačiau šios pasekmės siekia toli už karinės technikos ribų. Supratimas, kaip ši galios koncentracija formuoja pasaulinę diplomatiją, krizių valdymą ir tarptautines derybas, atskleidžia tikrąją šiuolaikinės valdžios struktūrą.
Jungtinės Amerikos Valstijos: Amerikos strateginis arsenalas ir pasaulinė dominavimas
Jungtinės Valstijos turi didžiausią pasaulyje branduolinį triadą, kurią sudaro maždaug 5800 branduolinių galvučių, paskirstytų sausumos tarpžemyninėms balistinėms raketoms, povandeninių laivų balistinėms raketoms ir strateginiams bombonešiams.
Šis įvairus arsenalas garantuoja išlikimą dėl dubliavimo; net jei viena sudedamoji dalis patiria nuostolių, kitos garantuoja atsako pajėgumą. JAV dislokuoja maždaug 1 800 kovinių galvučių, o likusi dalis laikoma rezerve. Ohio klasės povandeniniai laivai nuolat patruliuoja, o Minuteman III raketos lieka silosuose, o B-52 Stratofortress bombonešiai nuolat yra pasirengę.
Ši triada yra amerikiečių strateginio atgrasymo doktrinos pagrindas, užtikrinantis patikimą antrojo smūgio pajėgumą, kuris atgraso potencialius priešininkus nuo branduolinio konflikto pradžios.
Rusija: sovietinio palikimo paveldėjimas ir lygybės išlaikymas
Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Rusija paveldėjo apie 11 000 branduolinių galvučių iš buvusio sovietų arsenalo ir tapo branduoline supervalstybe, nusileidžiančia tik Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Rusija turi visą branduolinę triadą, kurią sudaro strateginiai bombonešiai, sausumos tarpžemyninės balistinės raketos ir povandeninių laivų balistinės raketos.
Šalis nuolat modernizuoja savo arsenalą, įgyvendindama tokias programas kaip „Borei“ klasės povandeniniai laivai ir „Sarmat“ raketos. Nepaisant ekonominių suvaržymų, Rusija teikia pirmenybę branduolinio ginklo pajėgumų išlaikymui, siekdama užtikrinti strateginę lygybę su Amerika. Ginklų kontrolės sutartys, įskaitant „New START“, reguliuoja dislokavimo lygį, o abi šalys išlaiko dideles atgrasymo pajėgas.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė: Europos branduolinė nepriklausomybė
Skirtingai nuo Rusijos ir Jungtinių Valstijų, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sukūrė nepriklausomus branduolinius arsenalus, kad užtikrintų strateginę autonomiją Šaltojo karo metu. Prancūzija turi maždaug 280 branduolinių galvučių, dislokuotų povandeniniuose laivuose ir lėktuvuose, o Jungtinė Karalystė turi maždaug 225 branduolines galvutes, daugiausia povandeniniuose laivuose. Abiejų šalių akcentuojamas nuolatinis atgrasinimas jūroje naudojant balistinių raketų povandeninius laivus.
Prancūzijos Force de Dissuasion veikia nepriklausomai, atspindėdama savo įsipareigojimą Europos strateginiam suverenumui. Jungtinė Karalystė koordinuoja savo branduolinį pajėgumą su NATO sąjungininkais, išlaikydama nepriklausomą vadovavimo teisę. Šie ginklų arsenalai užtikrina, kad Europos šalys išlaikytų strateginį sprendimų priėmimo galią, nepriklausomą nuo Amerikos kontrolės.
Branduolinės triados turėjimo strateginės pasekmės
Branduolinės triados turėjimas iš esmės keičia šalies geopolitinę padėtį ir strateginius skaičiavimus. Trijų dalių pristatymo sistema – sausumos raketos, povandeninių laivų paleidžiamos ginkluotės ir strateginiai bombonešiai – užtikrina antrojo smūgio pajėgumą, atgrasydama priešus abipusio sunaikinimo principu. Ši nepažeidžiamybė keičia diplomatines derybas, suteikdama branduolinėms valstybėms didesnę įtaką tarptautiniuose reikaluose. Triados dubliavimas neleidžia, kad bet koks pavienis puolimas neutralizuotų valstybės atsako potencialą, stabilizuodamas atgrasymo santykius. Todėl triadą turinčios valstybės turi didesnę autonomiją priimant užsienio politikos sprendimus ir sprendžiant regioninius konfliktus. Šis strateginis pranašumas paaiškina, kodėl tik keturios valstybės išlaiko šį brangų, techniškai sudėtingą pajėgumą, iš esmės pakeisdamos pasaulinės galios dinamiką ir tarptautinės saugumo struktūras.