Galbūt manote, kad viską darote teisingai, tačiau kai kurie kasdieniai įpročiai tyliai kenkia jūsų sveikatai. Ar kada nors praleidote pusryčius? Dėl to gali trūkti maistinių medžiagų. Mėgstate ilsėtis valandų valandas? Sėdimas gyvenimo būdas skatina nutukimą ir širdies problemas. Pagalvokite, kiek laiko praleidžiate žiūrėdami į ekranus arba kaip bloga laikysena veikia jūsų stuburą. Ar geriate pakankamai vandens? Jei vanduo nėra tinkamai sudrėkintas, jaučiamas nuovargis. Nepakankamai rūpinatės miego kokybe? Tai kenkia jūsų kūnui ir protui. Be to, psichikos sveikatos ignoravimas daro įtaką ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Atėjo laikas atskleisti šiuos paslėptus sveikatos gadintojus.
Pusryčių praleidimas
Pusryčių praleidimas gali pakenkti jūsų sveikatai labiau, nei manote. Kai praleidžiate šį gyvybiškai svarbų valgį, jūsų organizmas negauna pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų dienos pradžiai. Tyrimai rodo, kad valgant pusryčius pagreitėja medžiagų apykaita, todėl visą dieną efektyviau deginate kalorijas. Nevalgydami pusryčių dažniau jaučiate rytinį nuovargį ir irzlumą, o tai gali turėti įtakos jūsų dėmesio koncentracijai ir produktyvumui.
Be to, pusryčiai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kai valgote ryte, gliukozės kiekis stabilizuojasi, todėl išvengiama šuolių ir kritimų, kurie vėliau sukelia nesveiką potraukį. Praleidę pusryčius dažnai persivalgome per pietus arba renkamės saldžius užkandžius, o tai skatina svorio augimą ir didina riziką susirgti 2 tipo diabetu.
Duomenys rodo, kad pusryčius valgančių žmonių širdies sveikata yra geresnė. Žurnale „Journal of the American College of Cardiology” paskelbtame tyrime nustatyta, kad reguliarus pusryčių praleidinėjimas susijęs su didesne širdies ligų rizika.
Ilgas sėdėjimas
Šiandieniniame skaitmeniniame amžiuje ilgas sėdėjimas tapo beveik neišvengiama kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau svarbu žinoti, kokią paslėptą riziką sveikatai jis kelia. Kai valandų valandas praleidžiate sėdėdami prie darbo stalo, automobilyje ar ant sofos, rizikuojate susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis neveiklumas gali sukelti nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas ir net 2 tipo diabetą. Raumenys degina mažiau riebalų, kraujas teka lėčiau, todėl gali padidėti cholesterolio kiekis ir kraujospūdis.
Be to, ilgas sėdėjimas be pertraukų gali pakenkti jūsų laikysenai ir sukelti nugaros ir kaklo skausmus. Jūsų stuburas gali išsikreipti ir laikui bėgant gali atsirasti lėtinis skausmas, dėl kurio nukentės jūsų gyvenimo kokybė.
Paprasčiausiai atsistoję ir judėdami kas 30 minučių galite gerokai sumažinti šią riziką. Apsvarstykite galimybę integruoti nedidelius pokyčius, pavyzdžiui, stovimą stalą, trumpus pasivaikščiojimus ar tempimą per dieną.
Pernelyg daug laiko prie ekrano
Nors akivaizdu, kad ilgas sėdėjimas kelia didelį pavojų sveikatai, kitas šiuolaikinis įprotis, keliantis ne mažesnį susirūpinimą, yra pernelyg daug laiko praleidžiamas prie ekrano. Galbūt to nesuvokiate, bet valandų valandas praleistos prie ekranų gali įvairiais būdais paveikti jūsų sveikatą.
Vienas iš tiesioginių padarinių – skaitmeninė akių įtampa, sukelianti diskomfortą, galvos skausmus ir neryškų matymą. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa taip pat trikdo miego režimą, todėl sunkiau užmigti ir prastėja miego kokybė.
Be to, pernelyg ilgas žiūrėjimas į ekraną yra susijęs su psichikos sveikatos problemomis. Tyrimai rodo, kad per daug laiko prie ekranų praleidžiantys žmonės dažnai patiria didesnį nerimą ir depresiją. Tai gali būti dėl socialinės žiniasklaidos spaudimo arba tiesiog realaus bendravimo trūkumo.
Taip pat kyla rizika, kad pradėsite gyventi sėdimą gyvenimo būdą, kuris skatina nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Kad sušvelnintumėte šį poveikį, reguliariai darykite pertraukas. Laikykitės 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į kokį nors daiktą, esantį 20 pėdų atstumu.
Apsvarstykite galimybę apriboti laiką, praleidžiamą prie ekrano, ir skirkite laiko užsiėmimams lauke. Atsargiai naudodamiesi ekranu galite apsaugoti akis, pagerinti psichinę sveikatą ir palaikyti subalansuotą gyvenimo būdą.
Bloga laikysena
Gera laikysena gali atrodyti nereikšminga problema, tačiau jos poveikis sveikatai toli gražu nėra nereikšmingas. Kai susikūprinate ar pasilenkėte, be reikalo apkraunate raumenis, sąnarius ir raiščius. Ilgainiui tai gali sukelti lėtinį skausmą, ypač kaklo, pečių ir nugaros.
Tyrimai parodė, kad ydinga laikysena gali turėti įtakos net kvėpavimui. Kai jūsų kūnas yra netaisyklingos padėties, plaučiai negali visiškai išsiplėsti, todėl sumažėja deguonies suvartojimas ir sumažėja energijos kiekis.
Be to, bloga laikysena yra susijusi su neigiamu poveikiu jūsų psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad pasvirusi laikysena gali turėti įtakos nuotaikai, todėl gali kilti depresija ar sumažėti savivertė.
Kita vertus, gera laikysena siejama su didesniu pasitikėjimu savimi ir geresne nuotaika.
Mūsų skaitmeniniame amžiuje lengva įgyti blogos laikysenos įpročių, ypač jei daug laiko praleidžiate prie rašomojo stalo arba žiūrėdami į ekraną. Siekdami su tuo kovoti, stenkitės visą dieną atkreipti dėmesį į savo laikyseną.
Paprasti pokyčiai, pavyzdžiui, kėdės aukščio reguliavimas, kojų atramos naudojimas arba reguliarios tempimo pertraukėlės, gali labai pagerinti jūsų bendrą savijautą.
Drėkinimo stoka
Kaip ir tinkama laikysena yra labai svarbi jūsų fizinei ir psichinei savijautai, taip ir hidratacija yra ne mažiau svarbi jūsų bendrai sveikatai. Jūsų kūną sudaro apie 60 % vandens, todėl kiekvienai ląstelei, audiniui ir organui reikia vandens, kad jis tinkamai funkcionuotų. Kai negeriate pakankamai vandens, galite jausti nuovargį, galvos skausmus ir galvos svaigimą. Šie simptomai gali paveikti jūsų dėmesį ir produktyvumą visą dieną.
Be to, dehidratacija gali paveikti jūsų organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą ir išlaikyti sąnarius suteptus. Dėl to gali atsirasti raumenų mėšlungis ir padidėti rizika susižeisti užsiimant fizine veikla. Taip pat gali nukentėti jūsų oda, ji gali tapti sausa ir mažiau elastinga, o tai gali prisidėti prie ankstyvo senėjimo.
Geriant pakankamai vandens palaikomas virškinimas, nes jis padeda ištirpinti maistines medžiagas ir palengvina jų įsisavinimą. Jis taip pat padeda iš organizmo išplauti toksinus, mažina inkstų akmenų ir šlapimo takų infekcijų riziką.
Per dieną išgerkite apie 8-10 puodelių vandens, tačiau individualus poreikis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip klimatas, aktyvumo lygis ir mityba. Atminkite, kad troškulys yra vėlyvas dehidratacijos požymis, todėl stenkitės gerti reguliariai visą dieną, kad organizmas veiktų kuo geriau.
Nesirūpinimas miego kokybe
Nors į miego kokybę dažnai neatsižvelgiama, ji labai svarbi jūsų sveikatai ir gerovei palaikyti. Prastas miegas turi įtakos jūsų nuotaikai, kognityvinėms funkcijoms ir fizinei sveikatai. Kai nesugebate kokybiškai pailsėti, jūsų organizmas sunkiai atsistato, todėl esate jautresni ligoms.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis prastas miegas gali sukelti lėtines ligas, pavyzdžiui, nutukimą, diabetą ir širdies ligas. Galbūt manote, kad kelios vėlyvos naktys nepakenks, tačiau laikui bėgant poveikis gali kauptis. Jūsų smegenims reikia miego, kad galėtų apdoroti informaciją ir formuoti prisiminimus. Be jo jums gali būti sunkiau susikaupti ar priimti sprendimus.
Miego trūkumas taip pat veikia jūsų imuninę sistemą, todėl esate pažeidžiami infekcijų. Svarbu ne tik miego valandų skaičius, bet ir kokybė. Norėdami pagerinti miego kokybę, susikurkite atpalaiduojančią tvarką prieš miegą. Bent valandą prieš miegą venkite ekranų, nes mėlyna šviesa gali sutrikdyti cirkadinį ritmą.
Kad miegamajame būtų vėsu, tamsu ir tylu, sukurkite idealią miego aplinką. Reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba taip pat gali prisidėti prie geresnio miego. Pirmenybė miegui teikiama ne tik tam, kad jaustumėtės pailsėję, bet ir tam, kad užtikrintumėte bendrą sveikatą.
Psichikos sveikatos ignoravimas
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi jūsų gerovei, kaip ir fizinė sveikata, tačiau ji dažnai ignoruojama arba nesuprantama. Galbūt manote, kad į ją galima nekreipti dėmesio, tačiau negydomos psichikos sveikatos problemos gali turėti rimtų pasekmių. Nerimas, depresija ir stresas gali pasireikšti fiziškai, sukeldami galvos skausmus, nuovargį ar net širdies ligas. Šių požymių ignoravimas nepadeda jiems išnykti, bet juos dar labiau sustiprina.
Tyrimai rodo, kad psichikos sveikata tiesiogiai veikia jūsų imuninę sistemą, todėl esate jautresni ligoms.
Nesate vieni, jei jaučiatės prislėgti. Gyvenimo iššūkiai gali būti bauginantys, tačiau labai svarbu pasirūpinti savo psichikos sveikata. Tokia veikla kaip mankšta, meditacija ar tiesiog pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite, gali daug ką pakeisti. Tyrimai rodo, kad net trumpas kasdienis pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį.
Kitas veiksmingas žingsnis – kreiptis profesionalios pagalbos. Terapija suteikia įrankių emocijoms valdyti ir yra ne silpnumo, o stiprybės ženklas.
Psichikos sveikatos ignoravimas taip pat gali turėti įtakos jūsų santykiams ir darbinei veiklai. Galite užsisklęsti savyje arba sunkiai susikaupti. Imdamiesi aktyvių veiksmų, kad pasirūpintumėte savo psichikos sveikata, galite pagerinti ne tik savo savijautą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip oro tarša veikia kasdienę sveikatą?
Galbūt to nesuvokiate, bet oro tarša kasdien veikia jūsų sveikatą, nes sukelia kvėpavimo takų problemas, blogina alergijas ir didina širdies ligų riziką. Kvėpuojant užterštu oru patenka kenksmingų dalelių, kurios ilgainiui gali pakenkti jūsų plaučiams.
Kokį poveikį daro plastikinių indų naudojimas maistui laikyti?
Naudojant plastikinius indus maistui laikyti, kenksmingos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, BPA, gali patekti į jūsų maistą, ypač kai jis kaitinamas. Dėl tokio poveikio gali sutrikti hormonų veikla, padidėti vėžio rizika ir neigiamai paveikti bendrą jūsų sveikatą.
Ar buitinės valymo priemonės gali būti kenksmingos sveikatai?
Taip, buitinės valymo priemonės gali pakenkti jūsų sveikatai. Daugelyje jų yra cheminių medžiagų, pavyzdžiui, amoniako ar baliklių, kurie dirgina akis, odą ir plaučius. Visada juos naudokite gerai vėdinamose patalpose, mūvėkite pirštines ir laikykitės saugos instrukcijų.
Ar tam tikrų tipų drabužių dėvėjimas turi įtakos odos sveikatai?
Taip, jūsų drabužių pasirinkimas gali turėti įtakos odos sveikatai. Sintetiniai audiniai gali dirginti arba sulaikyti drėgmę, todėl gali atsirasti iššutimų ar infekcijų. Rinkitės kvėpuojančias, natūralias medžiagas, pavyzdžiui, medvilnę ar liną, kad jūsų oda jaustųsi patogiai ir būtų sveika.
Kaip patalpų apšvietimas veikia mūsų savijautą?
Patalpų apšvietimas turi įtakos jūsų savijautai, nes sutrikdo cirkadinį ritmą, sukelia miego problemas ir veikia nuotaiką. Mėlyna šviesa, ypač prieš miegą, slopina melatonino kiekį. Kad miegas būtų kokybiškesnis, vakare rinkitės šiltesnę šviesą.
Išvada
Sužinojote, kad tokie kasdieniai įpročiai kaip pusryčių praleidimas, per ilgas sėdėjimas ir pernelyg ilgas laiko praleidimas prie ekranų gali pakenkti jūsų sveikatai. Netinkama laikysena, nepakankamas vandens vartojimas ir miego nepaisymas gali paaštrinti fizines problemas, o psichinės sveikatos ignoravimas turi įtakos santykiams ir darbui. Atlikdami nedidelius kasdienės rutinos pokyčius galite pagerinti tiek fizinę, tiek psichinę gerovę. Atminkite, kad teikdami pirmenybę savo sveikatai šiandien, rytoj galėsite gyventi laimingesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.