Dideliam sklypui skirtą vejos robotą reikėtų rinktis ne pagal principą „kuo didesnis deklaruojamas plotas, tuo geriau“. Du vienodo dydžio sklypai robotui gali reikšti visiškai skirtingą darbo krūvį: viena yra atvira, lygi 3000 m² veja, o kita – tokio pat ploto teritorija su medžiais, pastatais, šlaitais ir keliomis atskiromis vejos zonomis.
Todėl dideliame sklype svarbiausi tampa keturi dalykai: realus roboto našumas, navigacijos būdas, darbo organizavimas ir galimybė savarankiškai pasiekti visas vejos dalis.
Ploto rezervas nėra tik skaičius ant dėžutės
Gamintojo nurodytas maksimalus vejos plotas paprastai apskaičiuojamas tam tikromis darbo sąlygomis. Pavyzdžiui, STIHL savo iMOW duomenyse pažymi, kad maksimalūs plotai vertinami idealiomis sąlygomis – kai yra nedaug kliūčių, paprasta vejos geometrija ir nedideli nuolydžiai. Toje pačioje modelių linijoje nurodomi robotai vejoms nuo 500 iki 5000 m².
Tai svarbi detalė. Jeigu turite 3000 m² sudėtingą veją, 3000 m² maksimaliam plotui skirtas robotas nebūtinai turės tokį pat darbo rezervą kaip didesnio pajėgumo modelis.
Dideliame plote svarbu, kaip robotas pjauna
Didelėms atviroms teritorijoms ypač įdomus sistemingas pjovimas. Vietoje ilgai važinėjant kintamomis kryptimis, robotas gali pjauti lygiagrečiomis linijomis.
Tokio darbo metodo nauda nėra vien gražios juostos vejoje. „Husqvarna“ nurodo, kad jos palaikomuose modeliuose sistemingas pjovimas tipinėje gyvenamojoje vejoje gali padidinti aptarnaujamo ploto pajėgumą bent 50 %, o didelėse atvirose teritorijose – dar daugiau.
Dideliame sklype tai gali būti svarbesnė charakteristika nei nedidelis akumuliatoriaus talpos skirtumas.
Trumpas pasirinkimo filtras
Dideliam plotui verta tikrinti:
- ar gamintojo nurodytas pajėgumas turi rezervą jūsų vejai;
- ar robotas gali pjauti sistemingai;
- kiek atskirų darbo ir nepjovimo zonų galima nustatyti;
- ar jis pats pasieks visas vejos dalis;
- kokį nuolydį gali įveikti;
- ar navigacijai netrukdys medžiai ir pastatai.
Vienas didelis sklypas nebūtinai yra viena veja
Tarkime, namas stovi sklypo centre, priekyje yra reprezentacinė veja, už namo – didesnis žolės plotas, šone – siauras praėjimas, o toliau dar viena zona. Bendras plotas gali atrodyti tinkamas konkrečiam robotui, tačiau esminis klausimas yra, ar įrenginys gebės autonomiškai judėti tarp šių vietų.
Čia atsiskleidžia virtualių zonų privalumai. Belaidėse sistemose galima sukurti skirtingas darbo zonas ir keisti jų nustatymus programėlėje. Pavyzdžiui, „Husqvarna“ EPOS technologijoje fizinį kontūro kabelį pakeičia virtualios ribos, o darbo teritoriją galima koreguoti programiškai.
Dideliame sklype toks lankstumas gali būti aktualus ir dėl sezoninių pokyčių: viena teritorija pavasarį gali būti nepjaunama, o vėliau vėl įtraukiama į roboto maršrutą.
Didelė veja ir didelis sudėtingumas – ne tas pats
Ieškant modelio verta atskirti dvi sąvokas. Dideliam plotui reikia našumo, o sudėtingam plotui – geros navigacijos ir pravažumo.
Jeigu teritorija didelė, bet atvira ir lygi, prioritetu gali tapti sistemingas pjovimas bei didelis darbo našumas. Jeigu tame pačiame plote gausu šlaitų, siaurų koridorių ir kliūčių, daugiau dėmesio reikia skirti pavarai, jutikliams bei navigacijai.
Todėl lyginant vejos robotai kategorijos įrenginius prasmingiau pradėti ne nuo modelių kainų, o nuo sklypo žemėlapio. Suskaičiuokite realų pjaunamos vejos plotą, pažymėkite atskiras zonas, siaurus praėjimus ir statesnes vietas. Tik tada gamintojo nurodomas maksimalus plotas tampa naudingu palyginimo rodikliu.