Atvirose, vėjui neapsaugotose vietovėse augalų pasirinkimas kelia nemenkų iššūkių. Stipresni gūsiai gali išlaužyti trapius stiebus, išdžiovinti dirvožemį, sutrikdyti natūralią augalo laikyseną ir net sutrumpinti jo vegetacijos laikotarpį. Vis dėlto gamta siūlo sprendimus – tam tikros daugiametės žolinės ir puskrūmių rūšys evoliuciškai prisitaikė prie atšiaurių sąlygų ir šiandien tapo patikimais sąjungininkais kuriant ilgaamžius, mažai priežiūros reikalaujančius vėjuotų vietovių želdynus.
Toliau pristatome septynis augalus, kurie ne tik toleruoja, bet ir estetiškai išnaudoja vėjo judėjimą.
Plunksninė nendrė (Calamagrostis × acutiflora)
Tai viena iš universaliausių dekoratyvinių žolių, plačiai naudojama kraštovaizdžio architektūroje. Plunksninė nendrė pasižymi statiška, vertikalia forma ir šluotelės tipo žiedynais, kurie puikiai laikosi net esant stipresniam vėjui.
Ši žolė toleruoja įvairias dirvožemio sąlygas, yra atspari sausrai, o rudenį įgyja auksinį atspalvį. Ypač rekomenduojama veislinė forma ‘Karl Foerster’ – dėl savo ištvermės ir tvarkingos išvaizdos visą sezoną. Ideali tiek šiuolaikiniams sodams, tiek natūralioms kompozicijoms.
Rusiškasis šalavijas (Perovskia atriplicifolia)
Puskrūmis iš Centrinės Azijos, vertinamas už savo šviesiai pilkus aromatingus lapus ir levandų mėlynumo žiedus. Rusiškasis šalavijas formuoja purus, bet tvirtas kerus, kurie išlieka stabilūs net stipraus vėjo sąlygomis.
Perovskia ypač tinka sausoms, nederlingoms vietovėms. Ji nereikli, puikiai toleruoja karštį ir sausrą, yra ilgaamžė. Be to, tai viena iš mėgstamiausių nektarinių rūšių bitėms ir drugeliams.
Joe Pye žolė (Eutrochium purpureum)
Aukštas, Šiaurės Amerikoje paplitęs daugiametis augalas, kuris puikiai prisitaikęs prie natūralių, vėjuotų pievų. Jo tiesūs, elastingi stiebai ir kupoliniai, purpuriniai žiedynai sukuria įspūdingą vertikalią struktūrą sode.
Eutrochium purpureum mėgsta drėgną, bet gerai drenuotą dirvą, puikiai auga tiek saulėtoje, tiek dalinai pavėsingoje vietoje. Be to, tai ekologiškai vertinga rūšis – pritraukia apdulkintojus, padeda palaikyti biologinę įvairovę.
Fontaninė žolė (Pennisetum alopecuroides)
Pasižymi švelniais, arkiniais lapais ir dekoratyviniais, pūkuotais žiedynais, kurie ypač gražiai atrodo judėdami vėjyje. Fontaninė žolė formuoja tankius kerus, kurių stiebai lankstūs, bet nepalūžta.
Ši rūšis puikiai jaučiasi saulėje, toleruoja sausrą, o kartą įsitvirtinusi – reikalauja minimalios priežiūros. Rudenį įgyja bronzinį atspalvį, kuris puošia sodą iki pat žiemos.
Raudonoji ežiuolė (Echinacea purpurea)
Nors dažnai minima kaip vaistažolė, ežiuolė yra ir labai vertinga daugiametė kraštovaizdžio rūšis. Stiprus, tiesus stiebas ir gilios šaknys leidžia jai ištverti ne tik sausras, bet ir vėją.
Echinacea purpurea gerai auga saulėtoje vietoje, prisitaiko prie įvairių dirvožemių ir ilgai žydi – nuo liepos iki rugsėjo. Be to, ji pritraukia bites, drugelius ir paukščius (ypač zyles, kurios lesa sėklas rudenį).
Siauralapė soralapė (Panicum virgatum)
Tai viena iš svarbiausių natūralių žolių Šiaurės Amerikos prerijose. Soralapė pasižymi stipriu, vertikaliu augimu, ilgais linijiniais lapais ir oru lengvai linguojančiais žiedynais.
Panicum virgatum puikiai tinka kaip vėjo barjeras ar vizualinė užuolaida atvirose vietovėse. Jos šaknys siekia daugiau nei 1,5 metro gylio, todėl puikiai sutvirtina dirvožemį. Atspari sausrai, šalčiui, labai ilgaamžė ir ekologiškai vertinga.
Pajūrio avižos (Uniola paniculata)
Tai viena svarbiausių rūšių pakrančių stabilizacijai. Nors Lietuvoje natūraliai neauga, panašią funkciją gali atlikti kitose smėlingose ar vėjo nugairintose vietovėse. Avižų giminaitė formuoja stambias, siūbuojančias sėklų galvutes ir labai stiprią šaknų sistemą.
Uniola paniculata atspari druskai, karščiui, sausrai ir tiesioginei saulei. Ji idealiai tinka kopoms, smėlio šlaitams ir pajūrio sodams.
Apibendrinant: vėjuoti plotai neturi būti problema – jie gali tapti unikalia galimybe kurti dinamiškus, natūralius, mažai priežiūros reikalaujančius želdinius. Pasirinkus rūšis, kurios evoliuciškai prisitaikė prie vėjo, galima ne tik išvengti kasmetinių sodinimo darbų, bet ir sukurti estetiškai įspūdingą, ilgalaikį kraštovaizdį.
Jei siekiate funkcionalumo, ekologinės naudos ir natūralaus grožio – šie augalai turėtų tapti pagrindu vėjuotų teritorijų apželdinimo sprendimuose.