Prieš penkerius metus Kroatija Lietuvos transporto įmonių akiratyje buvo egzotika. Šiandien padėtis visiškai kitokia – maršrutai į Adrijos pakrantę tapo kasdienybe, o kai kurios įmonės Balkanų kryptį jau vadina strategine.
Pokyčiai, kurie pakeitė žaidimo taisykles
Lūžis įvyko 2023-iaisiais. Kroatijai įstojus į Šengeno erdvę ir įsivedus eurą, dingo dvi didžiausios kliūtys, stabdžiusios prekybos augimą. Anksčiau sunkvežimiai prie Kroatijos sienos galėjo prastovėti valandų valandas – dabar pravažiuoja be sustojimo.
„Muitinės procedūros buvo tikras galvos skausmas,” – prisimena ilgamečiai rinkos dalyviai. Dokumentų tikrinimas, valiutos konvertavimas, papildomos rinkliavos – visa tai kainavo laiką ir pinigus. Dabar krovinys iš Vilniaus į Zagrebą juda taip pat sklandžiai kaip į Berlyną ar Paryžių.
Statistika kalba pati už save. Lietuvos eksportas į Kroatiją per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau nei trečdaliu. Importas – panašiu tempu. Ir nors bendros apimtys dar nėra milžiniškos lyginant su Vakarų Europos partneriais, augimo dinamika stebina.
Geografijos pamokos ant ratų
Pažvelgus į žemėlapį, atstumas nuo Lietuvos iki Kroatijos neatrodo bauginantis – maždaug pusantro tūkstančio kilometrų. Tačiau kelias driekiasi per penkias valstybes, ir kiekviena jų prideda savų iššūkių.
Lenkijoje – intensyvus eismas ir nuolatinės kelių remonto darbu zonos. Čekijoje arba Slovakijoje – pasirinkimas tarp dviejų alternatyvių maršrutų, kur kiekvienas turi privalumų ir trūkumų. Austrijoje – griežtos ekologinės zonos ir apribojimai sunkiajam transportui. Slovėnijoje – kalnuotas reljefas ir tuneliai.
Patyrę vežėjai žino: vieno universalaus maršruto nėra. Sprendimas priklauso nuo dešimčių kintamųjų – krovinio svorio, gabaritų, skubos, net nuo savaitės dienos.
Būtent todėl krovinių pervežimo paslaugos šia kryptimi reikalauja ne tik transporto priemonių, bet ir gilių žinių apie regiono specifiką. Improvizacija čia kainuoja brangiai.
Sezonas diktuoja tempą
Kroatijos ekonomika kvėpuoja turizmo ritmu. Kai Europos šiaurėje dar tik bunda pavasaris, Adrijos pakrantėje jau prasideda pasiruošimas sezonui. Viešbučiai, restoranai, pramogų parkai – visi jie laukia prekių iš visos Europos.
Lietuvos tiekėjai šioje grandinėje užima savo nišą. Medienos gaminiai viešbučių renovacijai, tekstilė, maisto žaliavos, netgi šaldymo įranga – viskas keliauja pietuose, kai termometro stulpelis Dubrovnike ima kopti aukštyn.
Problema ta, kad visi nori spėti iki sezono pradžios. Gegužę ir birželį transporto paklausa šoka, kainos kyla, o terminai tampa sunkiai prognozuojami. Tie, kurie planuoja iš anksto, laimi dvigubai.
Panašiai ir rudenį – kai sezonas baigiasi, iš Kroatijos į šiaurę juda vynas, alyvuogių aliejus, vietinė produkcija. Dvikryptis srautas leidžia optimizuoti kaštus, jei tik logistika suplanuota protingai.
Mažųjų žaidėjų dilema
Stambios įmonės, reguliariai prekiaujančios su Kroatija, seniai turi nusistovėjusius procesus. Tačiau ką daryti mažam gamintojui, kuris ką tik gavo pirmą užsakymą iš Splito ar Rijekos?
Čia prasideda tikrasis iššūkis. Vieno palečių siunta neverta pilno sunkvežimio, o organizuoti transportą pačiam – sudėtinga ir rizikinga. Dokumentacijos reikalavimai, draudimo klausimai, pristatymo terminų koordinavimas – viskas reikalauja patirties, kurios naujokas paprasčiausiai neturi.
Sprendimas – bendradarbiauti su logistikos operatoriais, kurie specializuojasi konkrečiose kryptyse. Patikimas krovinių pervežimas į / iš Kroatijos partneris gali konsoliduoti kelių siuntėjų krovinius, sutvarkyti formalumus ir užtikrinti pristatymą be nesusipratimų.
Tai leidžia net nedidelei įmonei išbandyti Kroatijos rinką be milžiniškų investicijų į logistikos infrastruktūrą.
Klaidos, kurios kartojasi
Per daugelį metų susiformavo tam tikras „klaidų sąrašas”, kurį pirmą kartą į Kroatiją siunčiantys dažnai pakartoja.
Neįvertintas tranzito laikas – dažniausia problema. Žemėlapio programa rodo 16 valandų, realybėje kelionė užtrunka dvi ar tris paras. Vairuotojų poilsio režimas, eismo intensyvumas, galimi nenumatyti sustabdymai – visa tai prideda valandų.
Nepritaikyta pakuotė – kitas skaudus taškas. Kroatijos klientai dažnai įsikūrę siaurose senamiesčių gatvelėse ar kalnuotose vietovėse. Standartinis europinis sunkvežimis ten tiesiog nepravažiuos. Reikia arba perpakuoti prekes mažesniems automobiliams, arba iš anksto derinti pristatymo sąlygas.
Ignoruojami klimato skirtumai – ypač aktualus maisto ir chemijos pramonei. Vasarą temperatūra Kroatijoje reguliariai viršija 35 laipsnius. Produktai, kuriems reikalingas temperatūros režimas, turi būti vežami atitinkamu transportu.
Perspektyva iš paukščio skrydžio
Kroatija Lietuvos logistikos žemėlapyje jau nebe terra incognita. Tai subrendusi kryptis su aiškiomis taisyklėmis, nusistovėjusiomis kainomis ir prognozuojamais terminais.
Tačiau augimo potencialo dar liko. Kroatijos infrastruktūra gerėja, uostai plečiasi, o Balkanų regiono integracija į europines tiekimo grandines tik gilėja. Lietuvos verslui tai reiškia naujas galimybes – tik reikia jomis pasinaudoti.