Penkios dažniausiai daromos valymo klaidos, dėl kurių namai tampa dar nešvaresni: pakartotinai naudojami nešvarūs valymo įrankiai, nekreipiama dėmesio į lengvai liečiamus paviršius, neefektyvūs dulkių siurbimo būdai, maišomi nesuderinami valymo produktai ir naudojamas per didelis vandens kiekis paviršiams valyti. Nešvarios šluostės ir kempinės ne pašalina, o platina bakterijas. Durų rankenose ir šviesos jungikliuose yra daugiau mikrobų nei tualeto sėdynėse. Dėl netinkamų cheminių medžiagų derinių gali susidaryti nuodingos dujos. Atidus dėmesys šiems valymo spąstams padės pakeisti namų ūkių sanitarijos praktiką ir sukurti sveikesnę gyvenamąją aplinką.
Pakartotinis nešvarių valymo priemonių ir reikmenų naudojimas
Daugelis namų savininkų nesąmoningai sabotuoja savo valymo pastangas pakartotinai naudodami nešvarius įrankius ir reikmenis. Ant šluosčių, skudurų ir kempinėlių po naudojimo kaupiasi bakterijos, pelėsis ir teršalai, todėl pakartotinai naudojamos be tinkamo dezinfekavimo jos iš esmės paskleidžia nešvarumus, o ne juos pašalina.
Dulkių siurbliai su pilnais maišeliais arba užsikimšusiais filtrais veikia neefektyviai, išsklaidydami dulkių daleles atgal į orą, užuot jas surinkę. Taip pat nešvarios šluosčių galvutės perneša nešvarumus iš vienos vietos į kitą, todėl ant paviršių atsiranda kryžminė tarša.
Valymo tirpalai tampa neveiksmingi, kai sumaišomi su nešvariu vandeniu arba naudojami su nešvariais įrankiais.
Specialistai rekomenduoja reguliariai, kas dvi savaites, keisti tokius reikmenis kaip kempinėlės, po kiekvieno naudojimo skalbti mikropluošto šluostes ir dažnai ištuštinti dulkių siurblius. Įrankių dezinfekavimas acto tirpalais arba vandenilio peroksidu tarp naudojimo garantuoja tikrai švarius rezultatus.
Dezinfekuojant mažai liečiamus paviršius pamirštama dezinfekuoti
Nors namų savininkai gali kruopščiai išvalyti matomus nešvarumus ir purvą, dezinfekcijos metu jie dažnai nekreipia dėmesio į lengvai liečiamus paviršius.
Durų rankenos, šviesos jungikliai, nuotolinio valdymo pulteliai ir elektroniniai prietaisai slepia daugybę mikrobų, tačiau įprasto valymo metu jų nepastebima.
Ant šių paviršių kaupiasi bakterijos, virusai ir kiti patogenai, nes juos nuolat tvarko keli namų ūkio nariai.
Tyrimai rodo, kad ant šviesos jungiklių gali būti daugiau bakterijų nei ant tualeto sėdynių, o ant išmaniųjų telefonų paprastai būna dešimt kartų daugiau bakterijų nei ant daugumos vonios kambario paviršių.
Norint užtikrinti veiksmingą namų higieną, reikia sąmoningai atkreipti dėmesį į šiuos bakterijų pernešėjus.
Specialistai rekomenduoja kasdien dezinfekuoti lengvai liečiamus paviršius naudojant tinkamus valymo tirpalus.
Alkoholio pagrindu pagamintos servetėlės puikiai tinka elektronikai, o atskiesti baliklio tirpalai – daugumai namų apyvokos reikmenų.
Sudarius dažnai liečiamų daiktų kontrolinį sąrašą, užtikrinama, kad šiems svarbiems paviršiams valant bus skiriamas tinkamas dėmesys.
Neefektyvūs dulkių siurbimo būdai ir laikas
Nors namų savininkai turi galingus dulkių siurblius, dėl netinkamos technikos ir laiko dažnai sumažina valymo efektyvumą. Dažniausiai daromos tokios klaidos kaip skubėjimas, nesilaikant metodikos, dažnesnis intensyvaus judėjimo zonų siurbimas, užmiršimas ištuštinti talpyklą arba pakeisti pusiau užpildytus maišelius.
Šias problemas dar labiau apsunkina netinkamas laiko parinkimas. Dulkių siurbimas iš karto po dulkių siurbimo neleidžia surinkti nusėdusių dalelių. Taip pat dulkių siurbimas esant didelei drėgmei gali sukelti dulkių prilipimą prie paviršių, o ne jų surinkimą į dulkių siurblį.
Ekspertai rekomenduoja kietąsias grindis siurbti kas savaitę, o kilimus – du kartus per savaitę. Tinkama technika apima lėtus, persidengiančius judesius, kad siurbimas veiksmingai pašalintų susikaupusias šiukšles.
Be to, naudojant skirtingiems paviršiams tinkamus priedus, užtikrinamas kruopštus nešvarumų pašalinimas, o ne paprasčiausias dalelių paskleidimas po namus.
Netinkamų valymo priemonių maišymas
Nesuderinamų valymo priemonių derinimas yra viena iš pavojingiausių buitinių klaidų, galinčių sukelti toksiškas chemines reakcijas, dėl kurių išsiskiria kenksmingi garai.
Baliklį sumaišius su amoniaku susidaro chloramino garai, kurie gali pakenkti kvėpavimo takams, o baliklį sumaišius su actu susidaro chloro dujos – pavojinga plaučius dirginanti medžiaga.
Vandenilio peroksidas ir actas sudaro peracto rūgštį, kuri gali ardyti audinius.
Net natūralūs valymo produktai gali neigiamai sąveikauti su įprastomis cheminėmis medžiagomis. Ekspertai rekomenduoja niekada nemaišyti skirtingų komercinių valiklių, neatsižvelgiant į jų paskirtį.
Saugumo sumetimais namų savininkai turėtų laikyti produktus originaliose pakuotėse, atidžiai perskaityti visas įspėjamąsias etiketes ir valydami užtikrinti tinkamą vėdinimą.
Keisdami produktus, kruopščiai nuplaukite paviršius ar įrankius, kad išvengtumėte atsitiktinės cheminių medžiagų sąveikos, galinčios pakenkti sveikatai ir valymo veiksmingumui.
Grindų ir paviršių valymas per dideliu vandens kiekiu
Daugelis namų savininkų klaidingai mano, kad didesnis vandens kiekis garantuoja geresnius valymo rezultatus, nors iš tiesų per didelė drėgmė gali pažeisti daugelį namų paviršių.
Kietmedžio grindys gali deformuotis ir išsikraipyti, o laminato grindys, patekus vandeniui, gali išsipūsti per siūles. Drėgmės perteklius ant akytų paviršių, tokių kaip skiedinys ir natūralus akmuo, sukuria palankią terpę pelėsiui ir grybeliui augti.
Elektroniniai paviršiai ir mediniai baldai taip pat nukenčia nuo vandens padarytos žalos, todėl gali deformuotis, pakeisti spalvą ar sukelti elektros pavojų.
Specialistai rekomenduoja naudoti minimalų drėgmės kiekį– tik tiek, kad valymas būtų veiksmingas ir nepermirktų. Kruopščiai išskalbtos mikropluošto šluostės ir kontroliuojamo kiekio purškimo buteliukai padeda išvengti drėgmės pertekliaus.
Daugumą paviršių geriausia valyti šiek tiek drėgnu būdu, o po to kruopščiai išdžiovinti, taip išsaugant išvaizdą ir struktūros vientisumą, kartu pasiekiant sanitarinių rezultatų.