Elektroninė parduotuvė yra paruošta prekybai tik tada, kai veikia visas pirkimo procesas – nuo prekės pasirinkimo iki apmokėjimo ir pristatymo. Todėl mokėjimų bei logistikos nereikėtų palikti paskutiniam kūrimo etapui. Šios funkcijos turi būti numatytos dar renkantis platformą, nes nuo jos galimybių priklausys, kokius atsiskaitymo būdus ir vežėjus bus galima prijungti be papildomo programavimo.
Pirkėjo kelias padeda suprasti, ko reikia
Prieš kuriant katalogą verta įsivaizduoti paprastą situaciją. Pirkėjas telefonu randa prekę, įsideda ją į krepšelį, pasirenka paštomatą, atsiskaito elektronine bankininkyste ir gauna užsakymo patvirtinimą. Pardavėjas administravimo sistemoje mato apmokėtą užsakymą ir gali paruošti siuntą.
Jeigu visi šie veiksmai atliekami vienoje sistemoje, kasdieniam administravimui reikia gerokai mažiau rankinio darbo.
Dėl to el. parduotuvių kūrimas turėtų prasidėti ne nuo spalvų ar pagrindinio puslapio reklamjuostės, o nuo būsimo užsakymo proceso. Pirmiausia reikia nuspręsti, kur bus prekiaujama, kokiais būdais klientai galės atsiskaityti ir kaip prekės juos pasieks.
Mokėjimo būdų nereikia įjungti kuo daugiau
Pirkėjui naudinga turėti pasirinkimą, tačiau pardavėjui nėra būtina aktyvuoti kiekvieną rinkoje egzistuojantį mokėjimo būdą. Reikėtų įvertinti tikslinę auditoriją, parduodamų prekių vertę ir mokėjimų paslaugų teikėjų sąlygas.
Elektroninės prekybos platformose gali būti naudojamas paprastas bankinis pavedimas, automatizuoti bankiniai mokėjimai, kortelės, skaitmeninės piniginės ar atsiskaitymas pristatymo metu. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo sistemos ir prijungtų paslaugų teikėjų.
Svarbi ir mokėjimo bei pristatymo priklausomybė. Pavyzdžiui, atsiskaitymas kurjeriui neturi būti rodomas pirkėjui, pasirinkusiam tokį pristatymo būdą, kuriam ši galimybė netaikoma. Dabartinėje „Eshoprent“ sistemos dokumentacijoje numatyta galimybė mokėjimo būdus susieti su konkrečiais pristatymo variantais.
Logistikos pasirinkimas priklauso nuo prekės
Nedidelėms standartinėms siuntoms gali būti patogūs paštomatai. Didesnėms ar sunkesnėms prekėms gali reikėti kurjerio, o dalis vietinių verslų pirkėjams siūlo atsiėmimą fizinėje vietoje.
Todėl pristatymo kainodara taip pat neturėtų būti vienoda visam katalogui. Ji gali būti siejama su siuntos svoriu, krepšelio verte, pristatymo zona ar kitomis sąlygomis. Platformos dokumentacijoje šiuo metu nurodomos integracijos su DPD, „Omniva“, „SmartPosti“, „Venipak“ ir LP EXPRESS bei galimybės konfigūruoti skirtingus pristatymo scenarijus.
Vienas bandomasis užsakymas atskleidžia daugiau nei nustatymų sąrašas
Prieš paleidžiant parduotuvę verta pačiam tapti jos klientu. Reikėtų atlikti užsakymą kompiuteriu ir telefonu, pasirinkti skirtingus pristatymo bei mokėjimo variantus ir patikrinti, kas vyksta po apmokėjimo.
Ypač svarbu įsitikinti, kad:
- pristatymo kaina apskaičiuojama teisingai;
- pasirinktam pristatymui rodomi tinkami mokėjimai;
- po sėkmingo apmokėjimo užsakymas tinkamai užregistruojamas;
- klientas gauna aiškų patvirtinimą;
- pardavėjui pakanka gautų duomenų siuntai paruošti.
Testuoti verta ne tik sėkmingą pirkimą. Naudinga patikrinti ir tai, kas vyksta klientui nebaigus mokėjimo ar pasirinkus netinkamus duomenis.
Automatizacija tampa svarbesnė augant užsakymų kiekiui
Kai parduotuvė gauna kelis užsakymus, dalį duomenų dar galima tvarkyti rankiniu būdu. Augant pardavimams kiekvienas papildomas kopijavimas iš vienos sistemos į kitą pradeda kainuoti darbuotojų laiką ir didina klaidų tikimybę.
Todėl gerai paruoštoje parduotuvėje mokėjimų ir pristatymo integracijos atlieka ne dekoratyvinę, o procesų automatizavimo funkciją. Pirkėjui jos sukuria sklandesnį atsiskaitymą, o pardavėjui sumažina pasikartojančių administracinių veiksmų skaičių.