Vienam suaugusiam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenka apie dešimt litrų gryno alkoholio per metus – tiek, kiek telpa į standartinį kibirą. Šis skaičius, nors ir mažėjantis, iki šiol laiko Lietuvą tarp daugiausiai geriančių Europos šalių.
Oficialūs duomenys rodo aiškią tendenciją: alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau lieka pavojingai aukštas. Suaugusiųjų alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2024 metais siekė 11,23 litro gryno alkoholio vienam gyventojui, o naujesniais nacionaliniais duomenimis 2025 metais jis dar sumažėjo iki maždaug 10,16 litro.
Nuo piko iki laipsniško mažėjimo
Kad suprastume dabartinę situaciją, verta pažvelgti atgal. Didžiausias suvartojimo lygis fiksuotas 2012 metais, kai jis pasiekė 15,35 litro vienam gyventojui. Nuo tada skaičius palaipsniui krito.
Šį pokytį lėmė ne atsitiktinumas, o kryptinga politika. Stipriausias reformų laikotarpis buvo 2016–2018 metais: apribotos akcijos ir reklamuojamos kainų nuolaidos, padidinti akcizai, pakelta amžiaus riba, sutrumpintas prekybos laikas ir įvestas visapimantis reklamos draudimas. PSO Lietuvą apibūdino kaip svarbų sėkmingo alkoholio politikos priemonių derinio pavyzdį.
Kodėl skaičiai vis dar kelia nerimą
Net ir mažėjant vartojimui, žala išlieka didelė. 2025 metais mažiausiai vieną tiesiogiai su alkoholiu susijusią diagnozę gavo 27 000 žmonių. Tai reiškia, kad už statistikos vidurkio slypi dešimtys tūkstančių realių istorijų.
Be to, oficialūs skaičiai neapima viso vaizdo. Modeliavimo tyrimas įvertino, kad neapskaitytas alkoholis 2019 metais sudarė apie 8,3 procento viso suvartojimo – tai naminukė, neoficialus vežimas per sieną ir kiti nefiksuojami šaltiniai.
Specialistų patarimai: kaip nepradėti arba nepersistengti
Geriausias būdas išvengti problemos – nesukurti jos. Priklausomybių specialistai išskiria kelis praktiškus principus, tinkančius kiekvienam.
Pirma, sekite ne dozes, o dažnį. Priklausomybė dažniausiai formuojasi ne per didelius vienkartinius kiekius, o per kasdienį įprotį „vienai taurei”, kuris palaipsniui tampa norma.
Antra, saugokitės alkoholio kaip streso valdymo įrankio. Kai gėrimas tampa reakcija į įtampą, jis greitai virsta automatiniu mechanizmu, kurį vėliau sunku sustabdyti.
Trečia, nenormalizuokite gėrimo prie vaikų. Tyrimai rodo, kad ankstyvas alkoholio kultūros perėmimas šeimoje didina riziką, kad jaunas žmogus pradės gerti anksti ir daugiau.
Ketvirta, jei jau jaučiate, kad savikontrolė silpsta, kreipkitės anksti. Ankstyva pagalba visada paprastesnė ir efektyvesnė nei gydymas tada, kai priklausomybė jau susiformavusi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek alkoholio vidutiniškai suvartoja lietuvis? Naujausiais duomenimis, vienam suaugusiam gyventojui tenka apie 10–11 litrų gryno alkoholio per metus. Skaičius pastaruoju dešimtmečiu mažėja, tačiau lieka vienas aukščiausių Europoje ir viršija saugiu laikomą lygį.
Ar alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja? Taip. Nuo 2012 metų piko, siekusio per 15 litrų vienam gyventojui, suvartojimas nuosekliai krito ir 2025 metais priartėjo prie 10 litrų. Mažėjimą daugiausia lėmė akcizų didinimas, reklamos draudimas ir kiti apribojimai.
Ar mažėjantis vidurkis reiškia, kad problema išspręsta? Ne. Net ir mažėjant vartojimui, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet gauna su alkoholiu susijusias diagnozes. Vidurkis slepia sunkiai geriančiųjų grupę, kuriai reikia tikslinės pagalbos.
Ką daryti, jei manau, kad geriu per daug? Pradėkite nuo sąžiningo įpročių įvertinimo – dažnio, kiekio ir priežasčių. Jei matote, kad savarankiškai sumažinti nepavyksta, kreipkitės į šeimos gydytoją arba priklausomybių specialistą.
Skaičiai patys savaime nieko nepakeičia, bet jie padeda pamatyti mastą. O suvokus mastą lengviau priimti asmeninį sprendimą – nesitapatinti su statistika ir laiku pasirūpinti savimi bei artimaisiais.
Šaltinis: https://alkoholiokodavimas.lt/