Statistika sako, kad maždaug kas trečias suaugęs vyras knarkia bent kelis kartus per savaitę, o po penkiasdešimties — beveik kas antras. Tai vienas iš tų reiškinių, apie kurį visi anekdotuoja, bet beveik niekas neima rimtai. Tačiau tarp paprasto knarkimo ir obstrukcinės miego apnėjos yra esminis skirtumas, ir jis gali kainuoti ne tik santykius, bet ir širdį.
Du skirtingi reiškiniai
Paprastas knarkimas atsiranda tada, kai miegant atsipalaiduoja minkštojo gomurio ir liežuvio pamato raumenys, ir oras pro siaurą tarpą sukelia vibraciją. Jis gali būti garsus, gali erzinti partnerį, bet dažniausiai sveikatai nekenkia.
Obstrukcinė miego apnėja yra kita istorija. Tai būklė, kai kvėpavimo takai miego metu visiškai užsidaro, žmogus kelias sekundes (kartais net minutę) nekvėpuoja, organizmui pradeda trūkti deguonies, smegenys siunčia žadinimo signalą, žmogus trumpam atsibunda (dažnai net nesuvokdamas) ir vėl pradeda kvėpuoti. Tokie epizodai per naktį gali kartotis dešimtis ar net šimtus kartų.
Tyrimai rodo, kad maždaug 9 procentai vyrų ir 4 procentai moterų turi miego apnėją, bet diagnozuotų — tik mažuma. Daugelis to net neįtaria. Pirminės konsultacijos dėl miego problemų prieinamos tiek šeimos klinikose, tiek privačiose įstaigose, tarp jų ir Familia klinika.
Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Pats knarkimas dar nieko nesako. Daug informatyviau yra tai, kas vyksta dieną. Nuolatinis nuovargis, nors miegui skirta užtenkamai laiko. Galvos skausmas pabudus. Sunkumas susikoncentruoti. Padidėjęs kraujospūdis, kuris blogai reaguoja į vaistus. Partneris, pastebintis, kad tu staiga „nustoji kvėpuoti”, po to garsiai įkvepi ir vėl knarki — tai jau klasikinis apnėjos simptomas.
Yra ryšys, kurio dauguma žmonių nesieja: miego apnėja didina širdies infarkto, insulto, antrojo tipo diabeto ir aritmijos riziką. Amerikos širdies asociacija ją įvardija kaip nepriklausomą rizikos veiksnį, prilygstantį rūkymui ar arterinei hipertenzijai.
Kur prasideda diagnostikos kelias
Pirmas etapas dažnai yra šeimos gydytojas, kuris įvertina bendrą sveikatos būklę ir gali užpildyti standartizuotus klausimynus (pavyzdžiui, STOP-BANG).
Tačiau diagnozei patvirtinti vien šeimos gydytojo neužtenka. Reikalingas LOR gydytojas, kuris įvertina viršutinių kvėpavimo takų anatomiją — nosies pertvaros padėtį, gomurio struktūrą, tonzilių dydį, liežuvio pamato. Kartais priežastis paprasta ir mechaninė: padidėjusios tonzilės, iškreipta nosies pertvara, susiaurėję nosiarykliniai takai. Tokiais atvejais sprendimas gali būti chirurginis.
Galutinis apnėjos diagnozavimas reikalauja nakties tyrimo — polisomnografijos arba poligrafijos. Tai aparatas, kuris per naktį fiksuoja deguonies kiekį kraujyje, kvėpavimo srautus, širdies ritmą, miego stadijas. Iš to apskaičiuojamas AHI rodiklis (apnėjos-hipopnėjos indeksas), pagal kurį nustatomas sunkumo laipsnis.
Ką galima padaryti pačiam
Yra keli žingsniai, kurie tikrai veikia, ypač lengvais atvejais.
Svorio mažinimas. Kiekvienas dešimties procentų svorio sumažinimas mažina apnėjos indeksą maždaug 20 procentų. Tai vienas efektyviausių, nors ir lėčiausių sprendimų.
Miegojimo pozos keitimas. Maždaug pusei žmonių apnėja stipriai pasunkėja gulint ant nugaros. Yra paprastų triukų — pavyzdžiui, įsiūtas teniso kamuoliukas pižamos nugaroje, kad žmogus instinktyviai versdamasis vėl atsigultų ant šono.
Alkoholio vengimas vakare. Alkoholis atpalaiduoja gomurio raumenis dar labiau, ir epizodai padažnėja. Daugelis pastebi pokytį net po vienos blaivios savaitės.
Sunkesniais atvejais skiriamas CPAP aparatas — kaukė, kuri per naktį stumia orą į kvėpavimo takus ir neleidžia jiems užsidaryti. Tai nėra žavu, bet veikia.
Kada nedelsti
Jeigu partneris stebėjo, kad sustoja kvėpavimas, jeigu dieną nuolat snaudi vairuodamas, jeigu pabundi pavargęs nepriklausomai nuo to, kiek miegojai — tai ne lifestyle problema. Tai medicinos klausimas, ir kuo anksčiau jis pasprendžiamas, tuo mažesnė kaina ilgainiui.