Su amžiumi žmonės natūraliai praranda draugus dėl Lauros Carstensen socioemocinio selektyvumo teorijos. Šis psichologinis pokytis įvyksta, kai pasikeičia laiko suvokimas, todėl žmonės teikia pirmenybę emociškai reikšmingiems santykiams, o ne platiems tinklams. Vyresnio amžiaus suaugusieji palaiko mažiau, bet intymesnių ryšių dėl natūralaus „emocinio genėjimo” proceso. Tyrimai rodo, kad šis į kokybę orientuotas požiūris optimizuoja emocinę gerovę ir mažina stresą. Perėjimas nuo kiekybės prie kokybės yra adaptyvi išmintis, kuri didina pasitenkinimą vėlesniu gyvenimu.
„Socialinio selektyvumo teorijos” mokslas
Nors daugelis pastebi, kad su amžiumi jų socialinis ratas mažėja, šis reiškinys yra ne tik anekdotinis, bet ir pagrįstas tvirtais moksliniais tyrimais, vadinamais socioemocinio selektyvumo teorija.
Stenfordo psichologės Lauros Carstensen sukurtoje teorijoje teigiama, kad žmonės vis dažniau renkasi socialinius santykius, nes keičiasi jų likusio laiko suvokimas.
Kai laikas atrodo ribotas, žmonės teikia pirmenybę emociškai reikšmingiems ryšiams, o ne santykiams, kurie gali būti naudingi ateityje ar suteikti naujos informacijos.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus suaugusieji palaiko mažiau, bet intymesnių santykių, daugiau dėmesio skirdami kokybei, o ne kiekybei.
Šis selektyvus atskyrimas yra ne deficitas, o adaptyvus psichologinis mechanizmas, kuris maksimaliai padidina emocinę gerovę paskirstydamas ribotus išteklius labiausiai naudingiems socialiniams santykiams.
Nuo kiekybės prie kokybės: Mūsų psichologiniai pokyčiai santykiuose
Nuo kiekybės prie kokybės: Mūsų psichologiniai pokyčiai santykiuose
Kaip iš esmės keičiasi žmonių socialiniai prioritetai, kai jie tampa suaugę?
Tyrimai rodo, kad su amžiumi socialiniai ryšiai keičiasi nuo kiekybės prie kokybės. Jauni suaugusieji paprastai palaiko plačius tinklus, kad galėtų tyrinėti tapatybę ir galimybes, o vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusieji sąmoningai renkasi mažesnius, prasmingesnius ratus.
Ši transformacija atspindi besikeičiančius psichologinius poreikius – jaunesni asmenys pirmenybę teikia informacijos gavimui ir naujoms patirtims, o vyresni suaugusieji emocinius išteklius investuoja selektyviau.
Šis į kokybę orientuotas požiūris reiškia ne tik mažiau draugų, bet ir sudėtingą emocinę strategiją. Sutelkdami dėmesį į santykius, kurie teikia tikrą pasitenkinimą, vyresnio amžiaus suaugusieji optimizuoja savo likusį laiką ir emocinę energiją.
Emocinis genėjimas: Kodėl natūraliai atsikratome tam tikrų ryšių
Kadangi žmonių emociniai ir kognityviniai ištekliai yra riboti, su amžiumi jie neišvengiamai įsitraukia į tai, ką psichologai vadina „emociniu genėjimu”.
Tai natūralus procesas, kurio metu pasirinktinai palaikomi santykiai, teikiantys prasmingą emocinę naudą, ir palaipsniui atsisakoma tų, kurie atima energiją ir neduoda panašios naudos. Tyrimai rodo, kad šis genėjimas vyksta pasąmonėje, neurologiškai vertinant santykių vertę ir išlaikymo sąnaudas.
Tyrimai rodo, kad suaugusieji paprastai teikia pirmenybę emocinį stabilumą, bendras vertybes ir abipusį supratimą užtikrinantiems santykiams. Toks selektyvus investavimas apsaugo psichologinę gerovę ir didina pasitenkinimą iš mažesnio skaičiaus gilesnių ryšių.
Priešingai nei atrodo asocialu, emocinis genėjimas yra adaptyvi reakcija į ribotus gyvenimo išteklius, leidžianti žmonėms puoselėti santykius, kurie juos iš tikrųjų palaiko vėlesniuose gyvenimo skyriuose.
Laiko suvokimas ir jo poveikis draugystės pasirinkimams
Kaip mūsų laiko suvokimas daro įtaką tam, kaip renkamės ir palaikome draugystę? Tyrimai rodo, kad su amžiumi mūsų laiko pojūtis pagreitėja, todėl geriau suvokiame mirtingumą ir ribotą likusių metų skaičių.
Dėl šio laiko suspaudimo žmonės dažnai teikia pirmenybę emociškai naudingiems santykiams ir atsisako tų, kurie atima energiją ar kelia stresą. Psichologai tai vadina „socioemocinio selektyvumo teorija”, t. y. tendencija investuoti į mažiau reikšmingesnių ryšių, kai laikas suvokiamas kaip ribotas.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus suaugusieji aktyviai renkasi savo socialinį ratą, atsižvelgdami į numatomą emocinę naudą, sąmoningai rinkdamiesi kokybę, o ne kiekybę.
Šis selektyvus mažinimas reiškia ne socialinį nuosmukį, o strateginį likusio laiko optimizavimą.
Atleidimo išmintis: kaip amžius tobulina mūsų socialinius tinklus
Ši natūrali mūsų socialinių tinklų evoliucija yra nepakankamai vertinama išminties forma, atsirandanti su branda. Psichologai pastebi, kad su amžiumi žmonės tampa labiau išrankūs savo socialinėms investicijoms, pirmenybę teikdami santykiams, kurie teikia emocinę reikšmę ir abipusę paramą.
Šį tobulėjimą lemia ir būtinybė, ir įžvalga. Ribotas laikas ir energija vėlesniais metais verčia žmones protingiau paskirstyti socialinius išteklius.
Be to, sukaupta gyvenimiška patirtis leidžia geriau atskirti gerovę puoselėjančius ir ją menkinančius santykius.
Tyrimai rodo, kad toks selektyvus susiaurinimas paprastai didina bendrą pasitenkinimą gyvenimu, o tai rodo, kad mažiau gilesnių ryšių dažnai duoda didesnę psichologinę naudą nei daugybė paviršutiniškų.
Prasmingi ryšiai: Ką smegenų tyrimai atskleidžia apie senėjimą ir draugystę?
Naujausi neurologiniai tyrimai pateikia įtikinamų įrodymų, kad senstančiose smegenyse smarkiai keičiasi socialinės sąveikos procesai ir vertinimas. Tyrėjai nustatė, kad vyresnio amžiaus suaugusiems žmonėms, palaikantiems reikšmingus santykius, suaktyvėja smegenų sritys, susijusios su emociniu reguliavimu.
Šis neurologinis pokytis paaiškina, kodėl senjorai teikia pirmenybę emociškai naudingiems ryšiams, o ne atsitiktinėms pažintims. Smegenų limbinė sistema tampa selektyvesnė, filtruodama socialinę patirtį pagal kokybę, o ne kiekybę.
Tuo pat metu sumažėjęs naujovių ieškančių neuronų aktyvumas mažina motyvaciją užmegzti naujus santykius.
Šios adaptacijos yra ne trūkumai, o evoliuciniai privalumai, leidžiantys vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti kognityvinius išteklius gilesniems, emociškai reikšmingesniems ryšiams.
Ieškoti ramybės mažesniame rate: netikėta nauda
Ramybės paieškos mažesniame rate: netikėta nauda
Nors daugelis baiminasi, kad su amžiumi natūraliai sumažės jų socialinis ratas, tyrimai rodo, kad mažesni draugų tinklai senjorams duoda didelę psichologinę naudą.
Tyrimai atskleidžia, kad palaikant mažiau intymesnių santykių dažnai jaučiamas didesnis emocinis pasitenkinimas ir sumažėja streso lygis.
Psichologai pastebi, kad vėlesniame amžiuje kokybė yra svarbesnė už kiekybę. Šis selektyvumas leidžia vyresnio amžiaus žmonėms sutelkti energiją į santykius, kurie teikia prasmingą paramą ir džiaugsmą. Šis procesas, vadinamas socioemociniu selektyvumu, padeda žmonėms optimizuoti savo socialinę patirtį.
Stanfordo universiteto longitudinis tyrimas parodė, kad senjorai, turintys glaudžius draugų ratus, buvo labiau patenkinti gyvenimu, palyginti su tais, kurie stengėsi palaikyti plačius tinklus.
Puoselėti tai, kas svarbu: Strategijos, kaip pagilinti likusius santykius
Kadangi senjorai naudojasi selektyvesnio bendravimo privalumais, kyla klausimas, kaip prasmingai puoselėti likusius ryšius.
Psichologai rekomenduoja tris įrodymais pagrįstus būdus: kurti struktūruotą bendravimo tvarką, praktikuoti sąmoningą bendravimą ir įsitraukti į bendrą naują patirtį.
Savaitiniai skaitmeniniai ar asmeniniai susitikimai užtikrina tęstinumą ir apsaugo emocinę energiją. Aktyvaus klausymosi būdai – akių kontakto palaikymas, aiškinamųjų klausimų uždavinėjimas ir jausmų atspindėjimas – gilina abipusį supratimą.
Be to, kartu užsiimant nauja veikla sukuriamos ilgalaikės neurologinės asociacijos.
Tyrimai rodo, kad užuot apgailestavus dėl prarastų ryšių, tikslingai sutelkus pastangas į išlikusius santykius, gaunama didesnė psichologinė nauda, ypač per gyvenimo pokyčius, kai emocinė parama tampa vis vertingesnė.