Kodėl sustojo išmaniųjų telefonų inovacijos? Tikroji stagnacijos priežastis

Išmaniųjų telefonų naujovių diegimas sustojo dėl rinkos prisotinimo ir mažėjančios naujų funkcijų grąžos. Gamintojai susiduria su didėjančiomis kūrimo išlaidomis, todėl vengia rizikuoti ir orientuojasi į laipsniškus atnaujinimus, o ne revoliucinius pokyčius. Pramonėje pereita nuo techninės įrangos inovacijų prie programinės įrangos patobulinimų, nes vartotojai ilgiau (3-5 metus) laiko prietaisus ir abejoja, ar nedideli patobulinimai pateisina aukštesnes kainas. Dėl šių ekonominių ir elgsenos veiksnių susidarė atsargi pusiausvyra, kai praktiniai patobulinimai pakeičia drąsius technologinius šuolius.

Palaipsnių atnaujinimų era: „Apple” ir „Android” plokščiakalnis

incremental smartphone innovation stagnation

Nors kadaise išmaniųjų telefonų pramonėje vyravo revoliucinė pažanga, tiek „Apple”, tiek „Android” gamintojai pastebimai persiorientavo į laipsniškus atnaujinimus, o ne į tikras naujoves.

Išmaniųjų telefonų patirtis sustojo, o kiekviena nauja versija, nepaisant augančių kainų, siūlo minimalius patobulinimus.

„Apple” „Dynamic Island” ir „Samsung” sulankstomieji ekranai – tai bandymai įtraukti įdomių funkcijų į atnaujinimo ciklą, tačiau nei vieni, nei kiti nesugrąžino ankstesnių proveržių entuziazmo.

Dauguma vartotojų į naujausius prietaisus dabar žiūri tik kaip į patobulintas savo pirmtakų versijas.

Rinkos prisotinimas pakeitė pramonės orientaciją, nes vietoj drąsių šuolių, kurie kadaise lėmė išmaniųjų telefonų naujoves, atsirado laipsniškas atnaujinimas.

Rinkos prisotinimas ir mažėjančios grąžos problema

stagnation in smartphone innovation

Trys pagrindiniai veiksniai susiliejo ir sukėlė tobulą išmaniųjų telefonų plėtros sąstingio audrą.

Dėl perpildytos išmaniųjų telefonų rinkos gamintojai kovoja dėl rinkos dalies, o naujų funkcijų grąža mažėja. Kadangi dauguma vartotojų jau turi įrenginius ir laiko juos 3-5 metus, spaudimas dažnai juos atnaujinti labai sumažėjo. Bendrovės mano, kad dabartinės technologijos tinkamai tenkina esamus vartotojų poreikius.

Didelės plėtros sąnaudos verčia gamintojus teikti pirmenybę laipsniškiems patobulinimams, o ne revoliuciniams pokyčiams. Kadangi aparatinės įrangos naujovių diegimas sustojo, dėmesys buvo sutelktas į programinės įrangos tobulinimą.

Tokia ekonominė realybė kartu su rinkos prisotinimu įtvirtina ciklą, kai transformuojantys patobulinimai lieka nepasiekiami, o produktų išleidimuose dominuoja nedideli atnaujinimai.

Nuo techninės įrangos revoliucijos iki programinės įrangos evoliucijos

software over hardware innovation

Per pastarąjį dešimtmetį išmaniųjų telefonų pramonėje įvyko esminis pokytis – nuo techninės įrangos inovacijų pereita prie programinės įrangos kūrimo.

Kadaise gamintojai daugiausia dėmesio skyrė fizinių prietaisų riboms praplėsti, o dabar pirmenybę teikia taikomosioms programoms ir paslaugoms, kurios pagerina naudotojo patirtį.

Pastaraisiais metais atsirado abejotino ilgaamžiškumo techninės įrangos patobulinimų, pavyzdžiui, sulankstomų telefonų, o vartotojai vis dažniau pageidauja praktinių patobulinimų, pavyzdžiui, ilgesnio baterijos veikimo laiko.

Paprastam vartotojui dirbtinio intelekto funkcijos ir papildyta realybė sulaukia didelio rinkodaros dėmesio, tačiau jų kasdienis naudingumas tebėra ginčytinas.

Šis pokytis atspindi ir technologijų brandą, ir ekonomines realijas, nes įmonės mano, kad naujos programinės įrangos tobulinimo idėjos yra ekonomiškai efektyvesnės nei revoliuciniai techninės įrangos pokyčiai.

Didėjančios išlaidos ir rizikos vengimas kuriant išmaniuosius telefonus

Pastaraisiais metais finansinis spaudimas iš esmės pakeitė išmaniųjų telefonų kūrimo strategijas visoje pramonėje. Didėjant technologinės pažangos sąnaudoms, įmonės vis dažniau vengia rizikos ir pirmenybę teikia ne revoliuciniams pokyčiams, o laipsniškiems atnaujinimams.

Rinkos prisotinimas sukūrė sudėtingą aplinką, kurioje gamintojai, susidūrę su biudžeto apribojimais, nukreipia išteklius nuo eksperimentinių technologijų. Finansiniai apribojimai verčia įmones daryti kompromisus dėl inovacijų kokybės, todėl reikšmingi pasiekimai tampa vis retesni.

Toks apskaičiuotas požiūris tiesiogiai atitinka besikeičiančius vartotojų lūkesčius, kuriems labiau priimtini kuklūs patobulinimai, o ne revoliucinės funkcijos.

Išmaniųjų telefonų pramonė dabar veikia atsargios pusiausvyros sąlygomis, kai ekonomiškumas yra svarbesnis už novatorišką plėtrą, o tai sustiprina technologinės stagnacijos ciklą.

Vartotojų elgsenos pokyčiai: Ilgesnis išlaikymas ir vertės prioritetų nustatymas

Šiuolaikiniai išmaniųjų telefonų naudotojai, smarkiai pasikeitę nuo ankstesnių vartojimo įpročių, pasirinko ilgesnį prietaiso išlaikymo ciklą, iš esmės pakeisdami pramonės verslo modelį, paremtą atnaujinimu.

Vartotojai savo prietaisus laiko ilgiau – paprastai 3-5 metus, nes suvokiami skirtumai tarp aukščiausios klasės ir biudžetinių išmaniųjų telefonų vis mažėja.

Šis vertės prioritetų nustatymas atspindi reikšmingus pirkimo elgsenos pokyčius, nes naudotojai vis dažniau abejoja, ar papildomi patobulinimai pateisina dideles išlaidas.

Šiandien išmanieji telefonai dažnai išlieka funkcionalūs ir pajėgūs ilgesnį laiką, todėl mažėja motyvacija peržengti įperkamumo ribas dėl nereikšmingų patobulinimų.

Dėl šio pragmatiško požiūrio gamintojai persvarsto strategijas, nes naudotojai atideda atnaujinimus, kol pablogėja esminės funkcijos arba baigiasi programinės įrangos palaikymas.