Rinkdamiesi augalus savo namams, pagalvokite, kiek šviesos yra kiekviename kambaryje ir kiek pastangų norite skirti jų priežiūrai. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, sansevjerijos (Sansevieria) ir ZZ augalai, puikiai auga silpnai apšviestose patalpose ir jiems reikia minimalaus rūpesčio, o kitiems, pavyzdžiui, monsteroms, reikia šiek tiek daugiau šviesos ir dėmesio. Tačiau jei jus traukia saulę mėgstantys augalai, pavyzdžiui, Ficus lyrata arba sukulentai, turėsite suteikti jiems pakankamai saulės šviesos ir reguliariai laistyti. Ar esate pasirengę pakeisti savo erdvę ir sužinoti, kokie augalai klestės jūsų prižiūrimi?
Mažam apšvietimui atsparūs augalai
Kalbant apie mažai šviesos tolerantiškus augalus, rasite daugybę rūšių, kurios puikiai auga pritemdytoje aplinkoje, nesumažindamos savo augimo. Vienas iš tokių augalų yra Sansevieria trifasciata, paprastai vadinamas gyvatės augalu. Tai puikus pasirinkimas mažai apšviestose vietose, nes geba vykdyti fotosintezę esant minimaliam apšvietimui. Chlorofilo turtingi lapai efektyviai sulaiko turimą šviesą, todėl augalas gali palaikyti medžiagų apykaitos funkcijas.
Kitas variantas – Zamioculcas zamiifolia, arba ZZ augalas. Jo vaškiniai, tamsiai žali lapai mažina transpiraciją, todėl taupo vandenį ir puikiai auga silpno apšvietimo sąlygomis. Optimaliai prižiūrėkite šiuos augalus netiesioginėje saulės šviesoje ir laistykite retai – per daug drėgmės gali sukelti šaknų puvinį.
Aspidistra elatior, arba ketaus augalas, garsėja savo atsparumu. Jis atlaiko nepriežiūrą ir kintantį apšviestumą. Kad išlaikytumėte jo gyvybingumą, pasirūpinkite gerai drenuojama dirva ir laistykite tik tada, kai viršutinis centimetras jaučiasi sausas.
Vidutinio lengvumo mėgstamiausi augalai
Nors silpno apšvietimo augalai vertingi dėl savo gebėjimo prisitaikyti, vidutinio apšvietimo sąlygomis galima rinktis iš daugybės gyvybingų ir žavių variantų. Pamąstykite apie Monstera deliciosa, pasižyminčią dideliais, grotuotais lapais. Ji puikiai auga netiesioginėje šviesoje, imituodama savo gimtąją atogrąžų žemapelkės buveinę. Norint išlaikyti vešlią išvaizdą, laistykite išdžiūvus viršutiniam dirvos centimetrui, o vegetacijos metu kas mėnesį tręškite subalansuotomis skystomis trąšomis.
Dar vienas mėgstamiausias vidutinio apšvietimo augalas – voratinklinis augalas (Chlorophytum comosum), pasižymintis išlenktais įvairiaspalviais lapais. Jis gerai auga šviesioje, netiesioginėje šviesoje, bet gali pakęsti ir pavėsį. Tarp laistymų leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti, o kad išvengtumėte šaknų puvinio, naudokite gerai drenuojantį vazonų mišinį.
Spalvų atspalvį suteiks Calathea ornata, dar žinoma kaip dryžuotasis augalas, kurio lapai yra ryškiai rausvai dryžuoti. Mėgsta vidutinio ar ryškaus netiesioginio apšvietimo vietą. Dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne permirkusi, o drėgmė turi būti didelė, todėl ją reikia purkšti arba naudoti akmenukų padėklą.
Kiekvienam iš šių augalų reikia tam tikro šviesos ir drėgmės lygio, todėl jie idealiai tinka vidutiniškai apšviestoje gyvenamojoje erdvėje. Tinkamai juos prižiūrint, jie klestės ir papuoš jūsų interjerą savo unikaliu grožiu.
Ryškios šviesos mėgėjai
Pro langus plūstanti saulės šviesa sukuria idealią aplinką ryškią šviesą mėgstantiems augalams. Šiems vešliems augalams reikia intensyvaus apšvietimo, todėl jie puikiai tinka saulės nutviekstoms patalpoms. Paminėkite Ficus lyrata, paprastai žinomą kaip figmedžio lapų figą. Ši rūšis klesti šviesioje, netiesioginėje šviesoje, geriausiai – prie lango, orientuoto į pietus arba rytus. Kad augalas augtų tolygiai, periodiškai jį apverskite ir palaistykite, kai viršutinis dirvos sluoksnis bus sausas.
Sukulentai, pvz., ečeverijos, taip pat mėgsta spinduliuojančią šviesą. Statykite jas saulėtoje vietoje, tačiau saugokitės ilgalaikio tiesioginio apšvietimo, kuris gali nudeginti lapus. Tarp laistymų leiskite dirvai visiškai išdžiūti, kad išvengtumėte šaknų puvinio.
Hibiscus rosa-sinensis, arba atogrąžų hibiskus, yra dar vienas ryškios šviesos entuziastas. Jam reikia bent šešių valandų saulės šviesos kasdien, kad žydėtų ryškiais žiedais. Palaikykite nuolat drėgną dirvą, bet užtikrinkite gerą drenažą, kad neužmirktų.
Lengvai prižiūrimos priemonės
Ne kiekvienuose namuose gausu saulės šviesos, ir tai visiškai gerai, nes daugelis augalų puikiai auga ir esant silpnesniam apšvietimui. Pavyzdžiui, Sansevieria trifasciata, paprastai vadinama gyvatės augalu. Tai CAM augalas, t. y. naktį atidarantis skrandžius, todėl labai efektyvus mažai apšviestoje aplinkoje. Laistykite saikingai – maždaug kartą per dvi savaites, kad išvengtumėte šaknų puvinio.
Dar yra Zamioculcas zamiifolia, arba ZZ augalas, kuris pasižymi dideliu atsparumu sausrai. Jis prisitaikęs išgyventi laistant retai, kartą per dvi-tris savaites, ir pakenčia netiesioginį, silpną apšvietimą.
Spathiphyllum wallisii, vadinamoji taikos lelija, mėgsta netiesioginę šviesą, o laistyti ją reikia tik tada, kai dirva sausa. Dideli jos lapai padeda sulaikyti šviesą net pritemdytose patalpose.
Galiausiai, Epipremnum aureum, arba Pothos, puikiai auga netiesioginėje šviesoje ir pakenčia atsitiktinę nepriežiūrą. Laistykite jį, kai išdžiūsta viršutinis dirvožemio sluoksnis.
Šios rūšys pasižymi atsparumu, todėl joms idealiai tinka minimali priežiūra. Jų prisitaikymo strategijos, tokios kaip CAM fotosintezė ir atsparumas sausrai, leidžia joms lengvai vešėti patalpose ir be vargo pagerinti jūsų namų aplinką.
Vidutiniškai prižiūrimos veislės
Ar kada nors susimąstėte, kokie augalai galėtų suteikti jūsų namams gyvybingumo, jei jiems reikėtų šiek tiek daugiau priežiūros nei lengvai prižiūrimiems augalams? Apsvarstykite Pothos (Epipremnum aureum), kuris puikiai auga, jei jam skiriama nedaug dėmesio. Žinomas dėl savo vijoklinio įpročio, Pothos mėgsta vidutinį, netiesioginį apšvietimą, bet toleruoja ir silpną apšvietimą. Pasirūpinkite, kad dirva būtų šiek tiek drėgna; laistykite, kai viršutinis centimetras bus sausas. Venkite tiesioginių saulės spindulių, kad lapai nenudegtų.
Kita kandidatė – taikos lelija (Spathiphyllum spp.), pasižyminti vešlia lapija ir elegantiškais baltais taškeliais. Jai reikia ryškios, netiesioginės šviesos ir reguliaraus laistymo, leidžiant viršutiniam dirvos sluoksniui tarp laistymų išdžiūti. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, todėl pasirūpinkite gerai drenuojančiu dirvožemiu ir vazonais su drenažo angomis.
Kitas puikus pasirinkimas – kininiai visžaliai augalai (Aglaonema spp.). Ji prisitaiko prie mažo apšvietimo aplinkos, tačiau esant vidutiniam apšvietimui demonstruoja ryškią lapiją. Laistykite, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta, ir palaikykite didesnę nei 50 % drėgmę, kad lapai neruduotų.
Šių vidutiniškai prižiūrimų augalų pasirinkimas namuose ne tik pagerins estetinį vaizdą, bet ir suteiks naudingos patirties tiems, kurie pasiruošę imtis šiek tiek sudėtingesnės augalų priežiūros.
Daug priežiūros reikalaujančios gražuolės
Gilindamiesi į daug priežiūros reikalaujančių gražuolių sritį, susidursite su augalais, kuriems reikia ypatingo dėmesio ir specifinių sąlygų, kad gerai augtų. Klasikinis pavyzdys – Ficus lyrata, arba figmedis, kuriam reikia ryškios netiesioginės šviesos, kad lapai nenukristų. Užtikrinkite nuolatinį laistymą, kad tarp laistymų išdžiūtų viršutinis dirvožemio sluoksnis. Šis augalas jautrus temperatūros svyravimams, todėl saugokite jį nuo skersvėjų.
Orchidėjoms, ypač falenopsiams, reikia filtruotos šviesos ir didelės drėgmės. Laistykite jas kartą per savaitę, mirkydami šaknis, ir užtikrinkite gerą drenažą, kad išvengtumėte šaknų puvinio. Kad augalai optimaliai augtų, palaikykite 65-80 °F temperatūrą. Augimo sezono metu kas mėnesį tręškite subalansuotomis orchidėjų trąšomis.
Calathea ornata, garsėjanti įspūdingais lapais, gerai auga vidutinėje netiesioginėje šviesoje. Jai reikia didelės drėgmės, todėl naudokite drėkintuvą arba akmenukų padėklą. Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę, bet ne permirkusią, naudokite distiliuotą arba lietaus vandenį, kad nesikauptų mineralinių medžiagų. Temperatūra turėtų būti 65-75°F.
Dažnai užduodami klausimai
Ar kambariniai augalai gali padėti pagerinti patalpų oro kokybę?
Taip, kambariniai augalai gali pagerinti oro kokybę dėl fotosintezės, anglies dioksido absorbcijos, deguonies išsiskyrimo ir toksinų šalinimo. Kad augalai duotų kuo daugiau naudos, pasirūpinkite pakankamu apšvietimu, tinkamu laistymu ir palaikykite drėgmės lygį, taip skatindami optimalią dantenų funkciją ir teršalų pasisavinimą iš lapų.
Kaip pasirinkti tinkamą vazoną kambariniam augalui?
Pasirinkite vazoną su drenažo skylutėmis, kad išvengtumėte šaknų puvimo. Priderinkite vazono dydį prie augalo šaknų kamuolio; per didelis vazonas sulaiko drėgmę ir sukelia grybelinių ligų. Priklausomai nuo augalo poreikių, naudokite terakotos vazonus, kad jie būtų pralaidūs orui, arba plastikinius, kad sulaikytų drėgmę.
Kokie kenkėjai dažniausiai kenkia kambariniams augalams ir kaip juos gydyti?
Kambariniuose augaluose dažnai sutinkami amarai, voratinklinės erkės ir miltligės. Apdorokite juos neemo aliejumi arba insekticidiniu muilu. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją ir pašalinkite užkrėstus lapus, kad užkirstumėte kelią tolesniam plitimui ir išsaugotumėte augalų sveikatą.
Ar yra netoksiškų kambarinių augalų, saugių naminiams gyvūnams?
Galite rinktis augalus, saugius augintiniams, pavyzdžiui, voratinklinį augalą, Bostono paprotį arba arekos palmę. Jiems reikia netiesioginės šviesos ir saikingo laistymo. Užtikrinkite tinkamą drenažą, kad išvengtumėte šaknų puvinio. Reguliariai apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų, ir palaikykite drėgmę, kad augalai optimaliai augtų.
Kaip sėkmingai dauginti kambarinius augalus?
Norėdami dauginti kambarinius augalus, pasirinkite sveikus auginius, naudokite sterilizuotus įrankius ir įdėkite auginius į vandenį arba dirvožemį. Užtikrinkite tinkamą drėgmę ir netiesioginę šviesą. Stebėkite šaknų vystymąsi, palaikykite drėgmę, kol šaknys įsitvirtins, tada persodinkite į tinkamą vazonų mišinį.