Niekas apie tai nekalba: kodėl vis daugiau žmonių nebenori turėti savo automobilio?

luvocars.com nuotrauka

Prieš dvidešimt metų nuosavas automobilis daugeliui buvo vienas svarbiausių finansinių tikslų. Jis simbolizavo savarankiškumą, stabilumą ir tam tikrą gyvenimo etapą. Pirmasis atlyginimas, pirmasis lizingas, pirmasis naujas automobilis – tai buvo natūrali asmeninės sėkmės istorijos dalis.

Šiandien keičiasi ne tik automobiliai. Keičiasi pats požiūris į nuosavybę. Vis daugiau žmonių pradeda kelti klausimą, kuris anksčiau skambėjo beveik absurdiškai: ar man tikrai reikia turėti automobilį?

Tai nereiškia, kad žmonės nebenori vairuoti. Priešingai – jie nori naudotis automobiliu tada, kai jo reikia, tačiau vis rečiau nori prisiimti visas su nuosavybe susijusias atsakomybes. Šis pokytis ryškus ne tik didžiuosiuose Europos miestuose, bet ir Lietuvoje, kur automobilių nuoma pamažu tampa ne atsarginiu planu, o sąmoningu pasirinkimu.

Nuosavybė nebėra pagrindinis tikslas

Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad kuo daugiau turto žmogus turi, tuo jis finansiškai sėkmingesnis, tačiau šiandien ekonomistai vis dažniau kalba apie kitą tendenciją – žmonės pradeda vertinti ne turto kiekį, o jo sukuriamą vertę. Automobilis yra puikus to pavyzdys.

Didžiąją laiko dalį jis stovi. Kol savininkas dirba, miega, atostogauja ar leidžia laiką namuose, automobilis nedirba, tačiau ir toliau kainuoja. Draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar juo važiuojama. Vertė mažėja net tada, kai automobilis stovi garaže. Reguliarius aptarnavimus tenka atlikti net ir nedidelės ridos automobiliams. Iš esmės žmogus moka ne tik už naudojimąsi automobiliu, bet ir už galimybę bet kuriuo metu juo naudotis.

Didžiausios automobilio išlaidos dažnai yra nematomos

Kalbėdami apie automobilio kainą žmonės dažniausiai mini įsigijimo sumą arba mėnesinę lizingo įmoką, tačiau finansų specialistai skaičiuoja kitaip.

Jie vertina bendrą automobilio nuosavybės kainą (angl. Total Cost of Ownership), kuri apima ne tik pirkimą, bet ir visas eksploatacijos išlaidas.

Prie jų priskiriama:

  • automobilio vertės nuvertėjimas; 
  • draudimas; 
  • techniniai aptarnavimai; 
  • padangų keitimas ir saugojimas; 
  • remontas; 
  • finansavimo palūkanos; 
  • registracijos ir administravimo išlaidos. 

Dažnai būtent nuvertėjimas tampa didžiausia išlaidų eilute. Premium klasės automobilis per penkerius metus gali prarasti dešimtis tūkstančių eurų savo vertės, nors jo techninė būklė išlieka puiki, todėl vis daugiau žmonių pradeda skaičiuoti ne tai, kiek kainuoja automobilį nusipirkti, o kiek kainuoja jį turėti.

Automobilių nuoma keičia patį naudojimosi modelį

Šiame kontekste automobilių nuoma tampa ne kompromisu, o alternatyviu naudojimosi modeliu. Vietoje vieno automobilio, kuris turi tikti visoms gyvenimo situacijoms, žmogus gali rinktis skirtingą automobilį pagal konkretų poreikį.

Kasdieniams verslo susitikimams gali pakakti komfortiško Mercedes-Benz E200 ar BMW 530. Kelionei su šeima patogesnis tampa erdvus Mercedes-Benz GLC300, o ypatingai progai ar reprezentaciniam renginiui galima rinktis BMW 740, BMW 750 ar sportiškąjį Porsche Macan.

Toks modelis suteikia tai, ko negali pasiūlyti nuosavas automobilis – pasirinkimo laisvę. Nereikia metų metus važinėti tuo pačiu modeliu vien todėl, kad jis buvo įsigytas prieš kelerius metus.

Lankstumas tampa naująja prabanga

Dar visai neseniai prabanga buvo suprantama kaip galimybė turėti. Šiandien vis dažniau prabanga reiškia galimybę nesirūpinti. Neturėti rūpesčių dėl techninių aptarnavimų. Negalvoti apie padangų keitimą ar jų sandėliavimą. Nesukti galvos, kiek automobilis bus vertas po penkerių metų ir ar pavyks jį parduoti už priimtiną kainą.

Mercedes Benz GLC300

Šis požiūris ypač ryškus tarp žmonių, kurie vertina savo laiką. Jiems automobilis nėra tikslas savaime – tai priemonė patogiai pasiekti kelionės tikslą. Būtent todėl automobilių nuoma vis dažniau suvokiama ne kaip išskirtinė paslauga, o kaip būdas atsisakyti dalies atsakomybių, kurias anksčiau buvo įprasta laikyti neišvengiama automobilio turėjimo dalimi.

Keičiasi ir jaunesnės kartos požiūris

Dar vienas svarbus pokytis – jaunesnių vartotojų prioritetai. Anksčiau automobilis buvo vienas pirmųjų didelių pirkinių. Šiandien jaunesni žmonės dažniau investuoja į keliones, būstą, mokslą ar verslą, o automobilį vertina kaip paslaugą, o ne kaip ilgalaikį tikslą. Tai nereiškia, kad automobiliai praranda reikšmę. Jie išlieka svarbia kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau pats santykis su jais tampa racionalesnis. Vis daugiau žmonių klausia ne „kokį automobilį pirkti?“, o „koks sprendimas šiuo metu man naudingiausias?“

BMW 530

Ar nuosavas automobilis taps retenybe?

Vargu ar artimiausiu metu žmonės visiškai atsisakys nuosavų automobilių. Daugeliui šeimų, gyvenančių užmiestyje ar kasdien įveikiančių didelius atstumus, nuosavas automobilis išliks praktiškiausiu pasirinkimu. Tačiau akivaizdu, kad atsiranda vis daugiau situacijų, kuriose nuosavybė nebėra vienintelis logiškas sprendimas. Trumpesniam laikotarpiui, verslo kelionėms, ypatingoms progoms ar norint išbandyti konkretų modelį automobilių nuoma leidžia naudotis tuo, ko reikia konkrečiu momentu, neprisiimant ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.

Automobilių rinka keičiasi ne todėl, kad žmonės nebenori vairuoti. Ji keičiasi todėl, kad keičiasi požiūris į tai, kas iš tiesų kuria vertę. Vis daugiau vartotojų supranta, jog automobilio nuosavybė nėra tik komfortas ar prestižas – tai ir atsakomybė, nuolatinės išlaidos bei finansiniai įsipareigojimai.