Balkono stiklinimas dažniausiai siejamas su didesniu komfortu, apsauga nuo lietaus ar galimybe ilgiau naudotis šia erdve skirtingais metų laikais. Vis dėlto nemažai žmonių, svarstančių apie šį sprendimą, užduoda dar vieną klausimą – ar įstiklintas balkonas gali padėti sumažinti šildymo išlaidas?
Trumpas atsakymas būtų toks: taip, tačiau nereikėtų tikėtis stebuklingų pokyčių. Balkono stiklinimas gali prisidėti prie mažesnių šilumos nuostolių, tačiau jo poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių: pastato būklės, pasirinktos stiklinimo sistemos ir to, kaip naudojamasi pačiu balkonu.
Įstiklintas balkonas veikia kaip papildoma apsauginė zona
Atviras balkonas nuolat veikiamas lietaus, vėjo ir temperatūrų svyravimų. Šaltuoju metų laiku būtent vėjas tampa vienu pagrindinių veiksnių, didinančių šilumos nuostolius per išorines konstrukcijas.
Įstiklinus balkoną susidaro savotiška pereinamoji erdvė tarp lauko ir buto vidaus. Ji nėra lygiavertė papildomam kambariui, tačiau gali veikti kaip apsauginis barjeras.
Tokiu atveju:
- sumažėja tiesioginis vėjo poveikis;
- krituliai mažiau veikia balkoną ir jo konstrukcijas;
- temperatūrų skirtumai tampa švelnesni;
- sumažėja skersvėjų tikimybė šalia balkoninių durų.
Dėl šios priežasties kai kurie gyventojai pastebi, kad šalia balkono esančiose patalpose tampa jaukiau.
Didžiausią įtaką turi pats pastatas
Svarbu suprasti, kad balkono stiklinimas nėra šilumos izoliacijos pakaitalas. Jeigu daugiabutyje seni langai, neapšiltintos sienos ar nesandarios konstrukcijos, vien balkono stiklinimas reikšmingų pokyčių nesukurs.
Kur kas didesnę įtaką šildymo sąnaudoms paprastai turi:
- kokybiški langai;
- pastato sienų šiltinimas;
- sandarios durys;
- tinkamai veikianti šildymo sistema.
Vis dėlto stiklinimas gali tapti papildoma priemone, kuri padeda sumažinti bendrus šilumos nuostolius.
Skirtumas tarp skirtingų stiklinimo sistemų
Ne visi balkonai stiklinami vienodai. Dalis sistemų pirmiausia skirtos apsaugai nuo lietaus, vėjo ir dulkių. Tokie sprendimai gali suteikti daugiau komforto, tačiau jų poveikis šilumos išsaugojimui dažniausiai būna ribotas. Kitos sistemos pasižymi didesniu sandarumu ir geresnėmis izoliacinėmis savybėmis.
Būtent todėl prieš priimant sprendimą svarbu aiškiai įsivertinti savo tikslus. Jeigu pagrindinis prioritetas yra ilgesnis balkono naudojimas ir papildoma apsauga nuo aplinkos poveikio, vienas sprendimas gali būti visiškai pakankamas. Jeigu tikimasi ir didesnio energinio efektyvumo, verta aptarti tai su specialistais dar planavimo etape.
Ar galima balkoną paversti papildomu kambariu?
Tai viena dažniausių klaidingų nuostatų. Įstiklintas balkonas savaime netampa pilnaverte gyvenamąja erdve. Žiemą temperatūra jame vis tiek bus žemesnė nei bute. Norint balkoną naudoti kaip papildomą kambarį, reikėtų gerokai sudėtingesnių sprendimų, susijusių su šiltinimu ir kitais darbais. Daugeliu atvejų stiklinimo tikslas yra ne sukurti dar vieną šildomą patalpą, o padidinti komfortą ir apsaugoti esamą erdvę.
Mažesnės šildymo išlaidos – malonus papildomas privalumas
Žmonės, įstiklinę balkonus, dažnai pirmiausia pastebi ne sumažėjusias sąskaitas, o kitus kasdienius privalumus.
Balkonas tampa:
- mažiau veikiamas vėjo;
- švaresnis;
- patogesnis naudoti;
- apsaugotas nuo lietaus ir sniego;
- funkcionalesnis skirtingais metų laikais.
Jeigu kartu sumažėja ir šilumos nuostoliai, tai tampa papildoma nauda. Vis dėlto tikėtis, kad vien balkono stiklinimas radikaliai sumažins šildymo išlaidas, nereikėtų.
Taigi, ar verta?
Jeigu balkono stiklinimą vertinate tik kaip būdą sutaupyti šildymui, rezultatai gali būti mažesni, nei tikitės.
Tačiau jeigu ieškote sprendimo, kuris padėtų:
- padidinti komfortą;
- apsaugoti balkoną nuo aplinkos poveikio;
- sumažinti skersvėjus;
- ilgiau naudotis balkonu skirtingais metų laikais;
- išsaugoti balkono apdailą,
tuomet stiklinimas gali tapti prasminga investicija.
Galiausiai didžiausia tokio sprendimo vertė dažnai slypi ne konkrečioje sutaupytoje sumoje, o kasdieniame patogume. Juk namai – tai ne tik kvadratiniai metrai. Tai ir jausmas, kad juose gera gyventi bet kuriuo metų laiku.