Kai ima suktis mintys apie remontą, įtampa jaučiasi dar prieš pradedant. Ypač jei gyveni Vilniuje – kur pasiūlymų šimtai, o skirtumas tarp „gerai“ ir „gal kaip nors“ gali kainuoti kelis tūkstančius. Visi meistrai kalba gražiai, visi turi nuotraukų, visi dirba „nuo iki“. Bet vos tik prasideda apdailos darbai Vilniuje, atsiranda dvi stovyklos: vieni mėgaujasi sklandžiu procesu, kiti – kiekvieną vakarą susiima už galvos.
Klaida dažnai pasikartoja ta pati – pasitikima pažadais, o ne elgesiu. O juk yra vienas paprastas būdas, kaip iškart pajusti, su kuo kalbiesi: su žmogumi, kuriam rūpi, ar su tuo, kuris vėliau sakys „o mes taip nedarėm“.
Ne viskas prasideda nuo kainos
Pirmas klausimas, kurį užduoda dauguma – „kiek kainuoja kvadratinis metras?“ Ir čia jau pirmas signalas. Nes profesionalai dažniausiai neatsako iškart. Jie nori pamatyti objektą, sužinoti, ką reikia daryti, kokios medžiagos, kiek laiko bus skirta paruošimui.
O jeigu kaina išmetama greitai, telefonu, be klausimų – verta sunerimt. Gera apdaila prasideda ne nuo greito skaičiaus, o nuo bendro sutarimo, kas, kaip ir kodėl daroma.
Vienas klausimas, kuris išduoda viską
„Kokie darbai eina pirmi – ir ką darysit, jei sienos bus labai nelygios?“ Šis sakinys paprastas, bet atsakymai į jį atskleidžia meistro lygį per minutę.
Profesionalas paaiškins, kad viskas priklauso nuo situacijos, nuo sienų, nuo drėgmės. Papasakos apie paruošimą, apie sluoksnius, apie tai, ko reikia, kad dažai neluptųsi po metų.
O tas, kuris pradės mykti, sakys „žiūrėsim vietoj“ arba bandys kalbą nukreipti į tai, kaip „greitai padaro“ – dažniausiai yra tas, kuris daro, kaip išeina.
Pasitikėjimas neatsiranda iš logotipo
Vilniuje apdailos įmonių – kaip grybų po lietaus. Visi turi svetaines, visi žada kokybę. Bet klausyk ne tik, ką jie kalba, o kaip. Ar paaiškina? Ar neskuba? Ar pasako, ką darys, jei kažkas nesiseks?
Tikri meistrai net vengia žodžio „idealiai“. Jie sako – padarysim gerai, bet jei bus kliūčių, jas aptarsim. Ir tai skamba ne kaip abejingumas. Tai skamba kaip atsakomybė.
Patirtis iš pirmų lūpų: kai draugo patarimas beveik kainavo virtuvę
Vienas skaitytojas pasakojo, kaip pasirinko meistrus, nes „draugas buvo labai patenkintas“. Viskas atrodė paprasta – dažai, laminatas, lubos. Bet kai paaiškėjo, kad grindys su nuolydžiu, sienos skirtingo storio, o meistras į tai numojo ranka – prasidėjo žala. Po metų reikėjo perdaryti lubų kampus, perdažyti sienas ir perkloti virtuvės grindis, nes baldai netilpo.
Ne todėl, kad meistrai nemokėjo. O todėl, kad dirbo taip, kaip išeis. Be plano, be klausimų, be tikros komunikacijos.Jei nori, kad apdailos darbai Vilniuje nevirstų galvos skausmu – užduok klausimą. Tą vieną, paprastą, bet stiprų. Ir kai išgirsi, kaip žmogus atsako, pajusi: čia žmogus, kuris supranta. Ar žmogus, kuris bando įtikti – o paskui dings. Nes kartais visas skirtumas slypi ne darbo eigoje, o pokalbio pradžioje.