Kojų oda moka kalbėti labai tiesiai. Vieną savaitę viskas gerai, o kitą – kulnai ima „kabinėti“ kojines, pėdos atrodo pavargusios, o blauzdos tempia taip, lyg būtum visą dieną praleidęs vėjyje. Dažniausiai tai ne vienas stebuklingas kaltininkas, o keli įpročiai, kurie susideda į tą patį rezultatą: oda praranda drėgmę greičiau, nei spėja ją išlaikyti.
Kodėl kojos išsausėja dažniau nei kitos vietos
Pėdų oda natūraliai turi mažiau riebalinių liaukų nei, tarkim, veidas ar nugara. Tai reiškia, kad ji „neturi iš kur“ lengvai pasigaminti to apsauginio sluoksnio, kuris sulaiko drėgmę. Pridėk trintį nuo batų, spaudimą vaikštant ir faktą, kad daugelis mūsų kojas prisimena tik duše… ir va, turi klasiką.
Dar vienas momentas: kojos dažnai būna „uždarytos“ visą dieną. Šiluma, prakaitas, sintetinės kojinės – oda lyg ir drėgna, bet iš tikro tai tik laikina būsena. Vėliau ji išsausėja dvigubai, nes apsauginis barjeras būna jau pavargęs.
Dažniausios priežastys, kurias žmonės praleidžia pro akis
Vienas populiariausių scenarijų – per karštas vanduo. Atrodo smulkmena, bet kasdienis karštas dušas nuplauna tai, ko oda ir taip turi mažai. Tada užsuki su rankšluosčiu, patrini stipriau, ir oda lieka „plika“.
Kitas dalykas – netinkamas šveitimas. Kai kulnai sausi, norisi juos trinti iki pergalės, bet per agresyvus dildinimas gali baigtis tuo, kad oda pradeda storėti dar labiau. Ji tiesiog ginasi. Rezultatas: trumpam lyg ir lygu, po savaitės – dar šiurkščiau.
Ir dar vienas, apie kurį retai pagalvojama: avalynė. Kietas bato kraštas, atvira kulno zona, net netinkamas dydis… trintis po truputį daro savo. O tada žmogus stebisi, kodėl tepa kremą, o kulnas vistiek sausas.
Kas realiai veikia ilguoju laikotarpiu
Ilgalaikis sprendimas prasideda nuo paprasto principo: ne „užpilti“ drėgmę vieną kartą, o kasdien padėti odai ją išlaikyti. Tam reikia dviejų dalykų: drėkinimo ir barjero stiprinimo.
Kas man pasiteisino praktiškai (ir ką girdžiu iš žmonių, kurie pagaliau susitvarkė kulnus), tai pastovumas. Ne kartą per savaitę, o beveik kasdien, bent kelias minutes. Yra didelis skirtumas tarp „ai, kai prisimenu“ ir „po dušo – visada“. Skamba nuobodžiai, bet čia ir yra gudrybė.
Jei nori konkretesnio kelio, kuris neapsunkina gyvenimo, galima laikytis tokios rutinos:
- Tepk pėdas po dušo, kol oda dar šiek tiek drėgna, tada kremas „užsirakina“ geriau
- Rinkis kremą su ingredientais, kurie minkština suragėjusį sluoksnį, o ne tik suteikia slidumo pojūtį
- Mūvėk kvėpuojančias kojines, ypač jei kojos prakaituoja, nes drėgmė + trintis dažnai baigiasi dar didesniu sausumu
- Švelniai nušlifuok kulnus 1–2 kartus per savaitę, be spaudimo, be pykčio
- Vakare, kai būna blogiausia, užtepk storesnį sluoksnį ir trumpam užsimauk medvilnines kojines
Šitoje vietoje verta paminėti Gehwol Med – kaip variantą tiems, kurie nori produkto būtent pėdoms, o ne „bet ko, kas buvo vonioj“. Esmė ne pavadinime, o tame, kad pėdų odai dažnai reikia kremo, kuris ne tik drėkina, bet ir padeda tvarkytis su sustorėjusiu, suskilinėti linkusiu sluoksniu. Kai naudoji nuosekliai, dažniausiai pirmas pokytis būna labai paprastas: kulnai nustoja „kabinti“. Tada ateina kitas: oda tampa ramesnė, nebetraukia, nebesinori kas vakarą kasyti blauzdų.
Kada sausumas rodo, kad verta suklusti
Jeigu oda skilinėja iki kraujo, jei niežėjimas labai stiprus, jei matai paraudimą, šlapiavimą ar pleiskanojimą tarp pirštų – tai jau ne „tiesiog sausumas“. Tokiais atvejais geriau ne spėlioti ir pasikalbėti su vaistininku ar gydytoju, nes kartais ten būna visai kita istorija, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Mažas, bet labai realus pokytis
Kojų oda yra dėkinga. Jai nereikia valandos ritualų, jai reikia mažo, pastovaus dėmesio. Kartais užtenka vieno sprendimo: po dušo ne numoti ranka, o skirti 60 sekundžių ir užtepti kremą. Po poros savaičių staiga pagauni save galvojant: „palauk, o kur dingo tas nemalonus tempimas?“