Tris savaites ruošiau šį reportažą. Aplankiau penkias šeimas skirtinguose Lietuvos regionuose – Trakuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Molėtuose. Visi jie gyvena moduliniuose namuose nuo vienerių iki penkerių metų.
Užduodavau kiekvienam tą patį klausimą: jei galėtumėte grįžti laike ir ką nors pakeisti savo namo statybos procese, ką darytumėte kitaip?
Atsakymai nustebino.
Trakų rajonas: Lina ir Tomas, 95 m², treji metai
„Pačiame name nieko nekeistume – jis toks, kokio norėjome. Bet sprendimo procesą – taip. Metus laiko svarsčiau, ar tikrai modulinis, ar tikrai mums tiks, ar tikrai nebus problemų. Tas metus buvo švaistymas. Gyvenome nuomojamame bute, mokėjome svetimiems žmonėms, nervavomės dėl nežinios. O galėjome jau turėti savo namus ir ramybę.”
Kauno priemiestis: Andrius, 140 m², penkeri metai
„Kai statėmės, skeptikų netrūko. Kaimynai, giminės, draugai – visi turėjo nuomonę. Sakė: per penkis metus viskas subyrės, žiemą nesušildys, paskui gaila bus. Praėjo penkeri metai. Nė vienos rimtos problemos. Kaimynas, kuris statėsi tradiciškai tuo pačiu metu, jau trečią kartą remontuoja fasadą. Dabar skeptikai tyli.”
Vilniaus pakraštys: Jurgita ir Marius, 110 m², dveji metai
„Taupėme kur galėjome, todėl pasirinkome bazinę apdailą – baltas sienas, paprastas grindis. Planavome vėliau tobulinti, investuoti į geresnes medžiagas. Po dvejų metų supratome: tobulinti nereikia. Bazinė apdaila, kurią siūlė gamintojas, yra visai ne bazinė – viskas kokybiška, viskas veikia, viskas atrodo normaliai. Jei dabar rinktumėmės iš naujo, turbūt imtume dar paprastesnę komplektaciją.”
Klaipėdos rajonas: Rasa, 85 m², vieneri metai
„Esu vieniša mama su dviem vaikais. Visi sakė: viena namo nepastatysi. Ir jie buvo teisūs – aš nestatiau. Moduliniai namai – štai ką pasirinkau. Pasirašiau sutartį, išsirinkau spalvas ir rankenėles. Viskas. Per penkis mėnesius turėjau savo namus be jokių ginčų su rangovais, be jokių papildomų išlaidų. Vienišai mamai – idealus sprendimas.”
Molėtų rajonas: Vytautas ir Birutė, 70 m², ketveri metai
„Esame pensininkai, persikėlėme iš Vilniaus buto. Norėjome ramybės, ne statybų streso. Bijojome, kad net modulinė statyba atneš rūpesčių. Bet jų nebuvo. Atvažiavo, pastatė, išvažiavo. Likome mes, mūsų namas ir ežeras už lango. Vienintelis dalykas, kurį keistume – būtume pasirinkę dar mažesnį namą. Mums 70 kvadratų net per daug.”
Vienas pastebėjimas
Visi penki šypsojosi, kai kalbėjo apie savo namus. Per dešimt metų žurnalistikos esu kalbėjęs su dešimtimis namų savininkų – ne visi taip šypsosi.