Yra viena akimirka, kai viskas atrodo per daug lengva: tiekėjas parašė „siunta paruošta“, atsiuntė sąskaitą, o tu jau mintyse matai dėžes ir pirmus pardavimus. Man taip buvo. Skaičiai atrodo tvarkingi, tekstas gražus, norisi paspausti „apmokėti“ ir eiti daryt darbų. Ir visgi būtent čia verta sustoti. Nes kai perki dėvėtus drabužius urmu, vienas skubotas mokėjimas gali atnešti ilgą, labai nuobodų aiškinimąsi.
Aš šitą checklist’ą susidėjau po vienos siuntos, kuri „turėjo būti kaip nuotraukose“. Buvo ir kaip nuotraukose… keli vienetai. Likusi dalis privertė pasimokyti.
Ką tiksliai gauni už tą sumą
Prieš apmokant man svarbiausia, kad tiekėjas aiškiai parašytų, kas yra siuntoje. Ne jausmais, o paprastai. Kai aprašymas miglotas, vėliau ginčytis sunku, nes nėra už ko užsikabinti.
Pora minučių ir turi būti aišku:
- kokios drabužių kategorijos sudaro siuntą
- ar tai daugiau vieno sezono, ar miksas
- ar yra aiškiai įvardinta būklė, o ne „gera“ ir viskas
Jeigu tiekėjas negali to parašyti paprastai, man jau kyla klausimas, ar jis pats supranta, ką siunčia.
Ar nuotraukos rodo realybę, o ne gražiausią kampą
Aš visada prašau ne vien „pavyzdinių“ nuotraukų. Prašau kelių atsitiktinių kadrų iš skirtingų dėžės vietų. Ne dėl įtarumo, o dėl ramybės. Kai žmogus turi tvarkingą prekę, jis tą parodo be dramų.
Jei matai tik vieną gražų vaizdą, rizika auga. Ypač kai užsakymas didesnis ir tu nori stabilumo.
Būklė turi būti parašyta taip, kad visi suprastų vienodai
Čia dažnai prasideda nesusikalbėjimas. Vienam „gera būklė“ reiškia be dėmių ir be skylučių. Kitam „gera būklė“ reiškia „dar galima parduoti“. Skirtumas didelis.
Aš prašau, kad būklė būtų aprašyta konkrečiau, trumpais sakiniais. Ir jeigu yra minusų, tegul jie būna įvardinti iš anksto. Toks atvirumas man visada atrodo kaip geras ženklas.
Kaip išsprendžiama problema, jei ji atsiranda
Kai iš anksto paklausi, kaip elgiamasi su broku ar neatitikimu, tu pamatai tikrą bendravimo stilių. Vieni atsako aiškiai. Kiti pradeda suktis ir rašo bendrom frazėm.
Prieš mokėjimą man reikia atsakymo į kelis paprastus dalykus:
- per kiek laiko gali pateikti pretenziją po gavimo
- kokių įrodymų paprastai prašo
- ar yra bent dalinis kompensavimo kelias, jeigu neatitikimas akivaizdus
Jei atsakymas yra „pažiūrėsim“, aš tai girdžiu kaip „liksi vienas“.
Pristatymas, dokumentai ir kas atsako už ką
Čia daug kas nudega, nes visi skuba. O paskui paaiškėja, kad pristatymas kainuoja daugiau, arba trunka ilgiau, arba dėžės atvažiuoja apgadintos ir prasideda pirštų badymas.
Aš pasitikrinu labai paprastai:
- kada realiai bus išsiųsta, ne „greit“
- ar bus siuntos sekimas
- ar aišku, kas atsako, jei dėžė atkeliauja suplėšyta
Tai nėra smulkmenos. Tai yra tavo nervų kaina.
Ar siunta tinka tavo pirkėjui, o ne tavo norui „pagauti gerą kainą“
Man skaudžiausia pamoka buvo tada, kai gavau daug tvarkingų rūbų, tik jie buvo „ne mano žmogui“. Per mažai populiarių dydžių, per daug vienos krypties, per specifinės spalvos. Tuomet supranti, kad protingas pirkimas prasideda nuo klausimo: kam aš tai parduosiu.
Jei atsakymas miglotas, geriau mažesnis testas. Nes didelė siunta be aiškaus plano tampa spintos užėmimu, o ne pajamomis.
Kada verta rinktis Kreskat stock drabužius
Kai žmonės renkasi Kreskat stock drabužiai, jie dažniausiai tikisi vieno dalyko: tvarkos. Tvarkos vaizde, tvarkos atrankoje, tvarkos jausme. Ir čia logika paprasta: jei tavo pirkėjai labiau mėgsta „švarią“ išvaizdą ir nenori spėlioti, stock kryptis gali būti ramesnė pradžia.
Aš vis tiek laikau tą pačią taisyklę: prieš apmokėjimą patikrinu informaciją, paprašau aiškumo ir susidedu planą, kaip prekę paleisiu į prekybą.
Paskutinis stabdis prieš „apmokėti“
Prieš paspausdamas mokėjimą, aš trumpai sau pasakau: „Jei ši siunta ateitų rytoj, ar aš žinočiau, ką su ja darysiu?“ Jei atsakymas „taip“, einu pirmyn. Jei atsakymas „kažkaip“, sustoju ir persiklausiu tiekėjo dar kartą.Kai yra perkami dėvėti drabužiai urmu, geras sandoris prasideda ne nuo kainos. Jis prasideda nuo aiškumo. Ir tas aiškumas dažniausiai kainuoja penkias minutes, o sutaupo savaitę nervų.