Pastatų ir statybų sektoriaus poveikio aplinkai mažinimas tampa vis svarbesnis. Nors anksčiau daug dėmesio buvo skirta tik per pastato eksploatacijos laikotarpį sukuriamoms emisijoms, dabar didžiausias dėmesys krypsta į „įkūnytą” anglies dioksidą (CO2). Tai yra CO2, kuris išmetamas gaminant statybines medžiagas ir jas transportuojant, montuojant bei prižiūrint.
- Įkūnytos anglies mažinimas
Šiuo metu Europoje ir Lietuvoje auga reguliacijų skaičius, skirtas „įkūnytai“ angliai mažinti. Tai leidžia sumažinti neigiamą pastatų poveikį aplinkai per visą pastato gyvavimo laikotarpį. - Aplinkai draugiškos medžiagos
Tvarių sprendimų paieška apima organinių, perdirbtų ir pakartotinai naudojamų medžiagų naudojimą. Pastaruoju metu vis daugiau specialistų rekomenduoja naudoti medieną, tačiau būtina užtikrinti, kad ji būtų gaunama iš sertifikuotų ir tvariai tvarkomų miškų. - Kitos naudingo medžiagų savybės
Mediena kaupia CO2, kai auga, ir taip prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Nukirsti medžiai „užrakina“ CO2 ilgesniam laikui, taip sumažindami ekologinį pėdsaką.
Ar bus medinis dangoraižis Lietuvoje?
Medžio naudojimas statybai Lietuvoje nėra naujovė, tačiau medinių dangoraižių idėja vis dar kelia klausimų. Žinant, kad rąstiniai namai yra populiarūs kaimuose, ši idėja gali paskatinti inžinierius ir architektus eksperimentuoti su didesniais medinių konstrukcijų projektais.
- Saugumo užtikrinimas
Technologijos nuolat tobulėja, o šiuolaikiniai mediniai pastatai gali būti labai tvirti ir saugūs. Tai gali būti aiški alternatyva tradicinėms statybos medžiagoms. - Ar medinis dangoraižis gali išvysti dienos šviesą?
Vienas iš didžiausių iššūkių yra medžio atsparumas ugniai ir jo ilgaamžiškumas. Tačiau naujos technologijos leidžia spręsti šias problemas ir galbūt ateityje Lietuvoje galime pamatyti medinį dangoraižį.
Žalinami pastatų stogai
Žalinimo procesas, kai stogo paviršiai apželdinami augalais, taip pat tapo viena iš populiariausių praktikai modernių pastatų statyboje. Tai ne tik kosmetinis, bet ir funkcinis sprendimas.
- Privalumai
Žalinami stogai padeda sumažinti šilumos salų efektą, gerina oro kokybę ir suteikia papildomą izoliaciją. - Klimato poveikis
Augalai mažina CO2 kiekį, todėl žalinami stogai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita. Be to, jie padeda sutaupyti energiją, nes geriau izoluojami pastatai. - Vieta miestams ir gamtai
Miestai gali tapti ekologiškesni, kai žalinami stogai tampa standartine statybos praktika. Tuo pačiu metu tai suteikia galimybę miestų gyventojams turėti daugiau žaliųjų plotų.
Žalinimas ir medinių pastatų konstravimas yra tik kelios inovacijos, padedančios sumažinti aplinkos poveikį ir prisidėti prie tvaraus vystymo. Tvarūs sprendimai gali padėti ne tik sumažinti energijos sunaudojimą, bet ir gerinti gyvenimo kokybę miestų bendruomenėse. Daugiau informacijos apie žalinimo procesą galite rasti čia: https://www.vestaconsulting.lt/.