Gaisrinė sauga dažnai atsiduria projektavimo pabaigoje, kai architektūriniai sprendimai jau suderinti. Tada paaiškėja, kad laiptinė per siaura, trūksta antro evakuacinio išėjimo arba reikia sprinklerių sistemos, kurios biudžete nebuvo. Tokius pakeitimus vėlai daryti brangu, o kartais jie net stabdo statybos užbaigimą.
Lietuvoje statinių gaisrinė sauga projektuojama pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus (PAGD direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 1-338; aktuali redakcija galioja nuo 2026 m. sausio 8 d.) ir pagal pastato paskirtį taikomas specialiąsias taisykles. Sprendimus lemia keli pagrindiniai rodikliai: paskirtis, aukštis, plotas, žmonių skaičius ir gaisrinės apkrovos kategorija. PAGD duomenimis, 2025 m. Lietuvoje kilo 7 950 gaisrų, juose žuvo 70 žmonių.
Straipsnyje aptariama, iš ko susideda gaisrinės saugos projekto dalis, kokių duomenų prireiks ir kur užsakovai dažniausiai suklysta.
Kas sudaro gaisrinės saugos sprendinius
Gaisrinės saugos projekto dalis nėra vien sistemų sąrašas. Joje nustatomi pastato parametrai, nuo kurių priklauso ir architektūra, ir konstrukcijos, ir inžinerinės sistemos:
- atsparumo ugniai laipsnis – kokią atsparumo ugniai klasę (R, E, I) turi turėti laikančiosios ir atitveriančiosios konstrukcijos;
- gaisriniai skyriai – kaip pastatas dalijamas į dalis, kad gaisras neišplistų po visą statinį;
- evakuacija – išėjimų skaičius, kelių ilgiai, laiptinių tipai, durų plotis ir atsidarymo kryptis;
- medžiagų degumas – kokios reakcijos į ugnį klasės (A1–F pagal LST EN 13501 seriją) leidžiamos apdailai ir izoliacijai;
- gaisrinė įranga – gaisro aptikimo ir signalizavimo, stacionarios gesinimo, dūmų šalinimo, vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos;
- privažiavimai – gaisrinių automobilių privažiavimas, lauko gaisrinis vandentiekis, atstumai iki kitų statinių.
Kokios taisyklės taikomos pagal pastato paskirtį
Be pagrindinių reikalavimų, PAGD yra patvirtinęs specialiąsias taisykles skirtingoms statinių grupėms. Projektuotojas jas taiko kartu.
| Pastato grupė | Specialiosios taisyklės | Patvirtinta |
|---|---|---|
| Visuomeniniai statiniai | Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės | 2011-01-17, Nr. 1-14 |
| Gyvenamieji pastatai | Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės | 2011-02-22, Nr. 1-64 |
| Gamyba, pramonė, sandėliai | Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklės | 2012-02-06, Nr. 1-45 |
| Automobilių saugyklos | Automobilių saugyklų gaisrinės saugos taisyklės | 2012-02-06, Nr. 1-44 |
Atskiri teisės aktai reglamentuoja ir sistemas: stacionarias gaisrų gesinimo sistemas (2016 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 1-1), dūmų ir šilumos valdymą (2013 m. spalio 4 d. Nr. 1-249), gaisro aptikimą ir signalizavimą (2007 m. vasario 22 d. Nr. 1-66, keista 2024 m.).
Mišrios paskirties pastatuose, pavyzdžiui, kai pirmame aukšte veikia parduotuvė, viršuje – butai, o rūsyje – automobilių saugykla, taikomos kelių rūšių taisyklės vienu metu. Būtent tokiuose objektuose dažniausiai kyla prieštaravimų tarp architektūros ir gaisrinės saugos.
Kokių duomenų projektuotojui reikės iš užsakovo
Kuo tikslesni pradiniai duomenys, tuo mažiau taisymų vėliau. Pirmam susitikimui verta paruošti:
- Pastato paskirtį ir, jei jų kelios, kiekvienos dalies plotą.
- Numatomą žmonių skaičių – darbuotojų, lankytojų, gyventojų.
- Aukštų skaičių ir pastato aukštį.
- Konstrukcijų tipą: gelžbetonis, metalas, mediena ar mišrus sprendimas.
- Planuojamą veiklą ir laikomas medžiagas – jos lemia gaisrinės apkrovos kategoriją.
- Sklypo planą su gretimais statiniais ir privažiavimais.
- Esamo pastato atveju – kadastro duomenis ir ankstesnius projektus, jei jų yra.
Gamybos ir sandėliavimo objektuose itin svarbu aiškiai nurodyti, kas bus laikoma ir kokiais kiekiais. Degių skysčių, aerozolių ar ličio jonų baterijų sandėlis turi visiškai kitus reikalavimus nei metalo gaminių sandėlis.
Preskriptinis ar inžinerinis kelias
Dažniausiai projektuojama preskriptiniu būdu – tiesiogiai taikant taisyklių lenteles ir skaičius. Tačiau rekonstruojant, remontuojant ar keičiant paskirtį Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 7 punktas leidžia atitiktį nustatyti gaisrinės inžinerijos ar gaisro rizikos skaičiavimais pagal 6 priedą. Svarbi sąlyga – pasiektas saugos lygis negali būti žemesnis nei taikant įprastus reikalavimus.
Toks kelias praverčia, kai esamas pastatas negali fiziškai atitikti visų lentelių reikalavimų: pavyzdžiui, evakuacijos kelias ilgesnis už leistiną, bet skaičiavimas įrodo, kad žmonės spės saugiai išeiti.
Dažniausios užsakovų klaidos
- Gaisrinė sauga įtraukiama per vėlai. Kai planai jau suderinti, kiekvienas pakeitimas reiškia perprojektavimą.
- Neįvertinama būsima veikla. Pastatas suprojektuotas kaip biurai, o vėliau jame įrengiamas sandėlis ar renginių salė.
- Sistemos projektuojamos atskirai. Gaisro signalizacija, dūmų šalinimas, durų valdymas ir liftai turi veikti kaip vienas scenarijus.
- Taupoma evakuacijos sąskaita. Vieno išėjimo sprendimas atrodo racionalus, kol neapskaičiuojamas žmonių skaičius.
- Pasirinktos medžiagos be sertifikatų. Statybos užbaigimo metu reikalaujama įrodyti deklaruotas degumo ir atsparumo ugniai klases.
Dažniausi klausimai
Ar gaisrinės saugos sprendinius gali parengti architektas?
Paprastiems statiniams dažnai taip, tačiau sudėtingesniuose objektuose dirba gaisrinės saugos specialistas. Jis įvertina, kaip sprendiniai sąveikauja su konstrukcijomis ir inžinerinėmis sistemomis.
Kiek laiko užtrunka gaisrinės saugos dalies parengimas?
Priklauso nuo objekto dydžio, sudėtingumo ir to, ar reikia skaičiavimų. Didžiausią įtaką terminams daro pradinių duomenų išsamumas.
Ar projektą galima keisti statybos metu?
Galima, tačiau pakeitimai turi būti įforminti. Vėliau, užbaigiant statybą, tikrinama realaus objekto atitiktis projektui, todėl nesuderinti pakeitimai tampa problema.
Kas atlieka tokius projektus Lietuvoje
Gaisrinės saugos projektavimu, skaičiavimais ir civilinės saugos konsultacijomis nuo 2012 m. užsiima Vilniuje veikianti UAB „ID projektas“ (įm. k. 302925976). Komandoje dirba gaisrinės saugos ekspertė dr. Irina Demidova-Buizinienė – statybinių medžiagų mokslų daktarė, atestuota kultūros paveldo specialistė, nuo 2025 m. VILNIUS TECH docentė-partnerė, turinti daugiau nei 15 metų patirties. Gaisrinės saugos projektų skyriui vadovauja Edita Dulko, daugiau nei 15 metų dirbanti projektavimo ir saugos vertinimo srityje.
Įmonė rengia gaisrinės saugos projektus, projektuoja vidaus gaisrinį vandentiekį, gesinimo, signalizavimo ir įspėjimo sistemas, atlieka dalines ekspertizes, auditus, evakuacijos laiko ir atsparumo ugniai skaičiavimus, dalyvauja statybos užbaigimo komisijose. Išsamiau apie paslaugas – https://www.idprojektas.lt/.
Konsultacijai galima kreiptis tel. +370 686 78507, +370 630 08858 arba el. paštu idprojektas@idprojektas.lt. Biuras įsikūręs adresu Marijampolės g. 5, Vilnius.