Daugumoje sandėlių sauga prasideda nuo instruktažo ir asmeninių apsaugos priemonių, tačiau didžioji dalis incidentų įvyksta ten, kur susitinka žmogus, krautuvas ir metalinė konstrukcija. Būtent šiose vietose fizinės apsaugos priemonės dirba nuolat – net tada, kai darbuotojas pavargęs, skuba ar tiesiog nepastebi pavojaus.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje transporto ir saugojimo sektoriuje užregistruoti 25 sunkūs ir 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, o dažniausia sunkių traumų priežastis visoje šalyje išlieka kritimai. Didelę dalį šių rizikų sandėlyje galima sumažinti keturiomis priemonių grupėmis: stelažų apsaugomis, atitvarais ir barjerais, grindų ženklinimu bei matomumo priemonėmis.
Toliau apžvelgiama, kokia įranga iš tiesų reikalinga, kaip ją parinkti pagal sandėlio pobūdį ir kokių klaidų dažniausiai pasitaiko ją diegiant.
Nuo ko pradėti: rizikos vertinimas, o ne katalogas
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavį vertinti profesinę riziką ir taikyti prevencines priemones. Praktikoje tai reiškia, kad saugos priemonės turėtų būti parenkamos ne pagal tai, ką pasiūlė tiekėjas, o pagal konkrečias sandėlio vietas, kuriose rizika didžiausia:
- praėjimų galai ir sankryžos, kur krautuvai suka ir mato mažiausiai;
- stelažų eilių galai ir kampiniai statramsčiai;
- zonos prie vartų, rampų ir pakrovimo aikštelių;
- pėsčiųjų takai, kertantys technikos judėjimo kelius;
- inžinerinė įranga, kolonos ir sienos, esančios krautuvo trajektorijoje.
Jei rizikos vertinimas atliktas formaliai, dažnai matyti tipinis vaizdas: apsaugos sumontuotos ten, kur patogu, o ne ten, kur krautuvai iš tiesų kliudo konstrukcijas. Todėl prieš užsakant įrangą verta bent kelias dienas stebėti realius srautus ir peržiūrėti esamus pažeidimus – įlenkti statramsčiai, nutrupėję kampai ar nutrinti dažai rodo, kur smūgiai kartojasi.
Pagrindinės sandėlių saugos įrangos grupės
Stelažų apsaugos
Stelažo statramstis – laikanti konstrukcijos dalis. Net nedidelė deformacija mažina jo laikomąją galią, todėl pažeistas vienas statramstis gali paveikti visą sekciją. Standartas LST EN 15635 rekomenduoja eilių galuose ir sankryžose naudoti kontrastingos spalvos apsaugas, kurių aukštis – ne mažesnis kaip 400 mm.
Dažniausiai naudojamos:
- statramsčių (kojų) apsaugos – plieninės arba polimerinės, montuojamos ant kiekvieno rizikingo statramsčio;
- eilės galo barjerai – apsaugo visą rėmą nuo šoninio smūgio;
- įvažiavimo apsaugos – drive-in tipo stelažuose nukreipia krautuvą į kanalą.
Atitvarai, barjerai ir tvorelės
Barjerai fiziškai atskiria technikos ir pėsčiųjų zonas. Plieniniai sprendimai tvirti, tačiau po smūgio dažnai deformuojasi ir juos tenka keisti. Polimeriniai (lankstūs) barjerai smūgio energiją sugeria ir atsistato, be to, mažiau pažeidžia grindis ir patį krautuvą. Pasirinkimą lemia technikos svoris, greitis ir smūgio kampas.
Grindų ženklinimas ir navigacija
Horizontalus ženklinimas – tai ne dekoracija, o eismo taisyklės sandėlio viduje. Juo žymimi pėsčiųjų takai, technikos judėjimo keliai, padėklų laikymo vietos, evakuacinių išėjimų ir gesintuvų prieigos. Didesniuose objektuose ženklinimą papildo pakabinama zonų numeracija, padedanti greičiau orientuotis. Toks sprendimas, pavyzdžiui, įdiegtas 12 000 kv. m „Coca-Cola HBC Lietuva“ logistikos sandėlyje Kauno LEZ.
Matomumo priemonės
Sferiniai saugos veidrodžiai sankryžose, signaliniai stulpeliai, ratų atmušėjai prie rampų ir įspėjamieji ženklai pagal ISO 7010 – nebrangios priemonės, kurios pašalina „aklas“ zonas ir sumažina susidūrimų tikimybę.
Kaip parinkti įrangą pagal sandėlio tipą
| Sandėlio tipas | Didžiausios rizikos | Prioritetinė įranga |
| Paletinis sandėlis su atsvariniais krautuvais | Smūgiai į statramsčius, platūs posūkiai | Statramsčių apsaugos, eilių galų barjerai, veidrodžiai |
| Komplektavimo (picking) sandėlis | Daug pėsčiųjų šalia technikos | Pėsčiųjų tvorelės, varteliai, aiškus takų ženklinimas |
| Prekybos tinklo paskirstymo centras | Intensyvus eismas prie vartų | Rampų barjerai, ratų atmušėjai, vartų apsaugos |
| Gamybos zona su vidine logistika | Įrenginių ir kolonų pažeidimai | Kolonų apsaugos, lankstūs atitvarai, zonų ženklinimas |
| Sandėlis su darbu ant stogo ar aukštyje | Kritimas iš aukščio | Vedlinės, inkaravimo taškai, apsauginiai turėklai |
Dažniausios klaidos diegiant saugos įrangą
Remiantis objektuose matoma praktika, klaidos kartojasi gana panašios:
- Apsaugos tvirtinamos prie nekokybiško pagrindo. Jei betonas suskilęs ar per plonas, inkarai išsiklaipo po pirmo stipresnio smūgio.
- Pasirenkamas per silpnas sprendimas. Lengva tvorelė nesulaikys kelių tonų krautuvo – būtina žinoti technikos svorį ir greitį.
- Ženklinimas nesuderintas su realiais srautais. Takai nubrėžiami „pagal brėžinį“, o darbuotojai vaikšto trumpesniu keliu.
- Pažeistos apsaugos nekeičiamos. Deformuota apsauga nebeatlieka savo funkcijos, tačiau sukuria saugumo iliuziją.
- Nėra periodinės patikros. EN 15635 numato, kad kompetentingas specialistas stelažus turi patikrinti ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, o apsaugų būklė tikrinama kartu.
Dažniausi klausimai
Ar sandėlių saugos įranga privaloma pagal įstatymą?
Konkretaus privalomų priemonių sąrašo teisės aktai nenurodo. Tačiau darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką ir ją valdyti, todėl jei rizikos vertinime nustatyta krautuvų smūgių ar susidūrimų su pėsčiaisiais rizika, fizinės apsaugos priemonės tampa būtinu jos mažinimo būdu. Stelažų eksploataciją papildomai reglamentuoja LST EN 15635.
Ką įrengti pirmiausia, jei biudžetas ribotas?
Pirmiausia verta apsaugoti eilių galus ir kampinius statramsčius, pažymėti pėsčiųjų takus ir sankryžose sumontuoti veidrodžius. Šios priemonės santykinai nebrangios, o jų poveikis didžiausias ten, kur incidentų tikimybė aukščiausia.
Kaip dažnai reikia keisti apsaugas?
Tarnavimo laiko nėra – apsauga keičiama, kai ji pažeista ir nebeatlieka savo funkcijos. Jų būklė apžiūrima vidinių patikrų metu ir kasmetinės stelažų patikros metu.
Ar galima apsaugas montuoti patiems?
Paprastus elementus – taip, tačiau tvirtinimas turi atitikti gamintojo reikalavimus ir grindų būklę. Netinkamai įinkaruota apsauga po smūgio dažnai išplėšiama kartu su betono gabalu.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis tiekėją
Sandėlių saugos įranga veikia tik tada, kai ji tinkamai suprojektuota ir sumontuota. Vertinant tiekėją, naudinga pasitikslinti:
- ar prieš pasiūlymą atliekama apžiūra objekte;
- ar montavimą vykdo ta pati komanda, ar darbai perduodami subrangovams;
- ar tiekėjas gali pasiūlyti tiek plieninius, tiek polimerinius sprendimus, o ne tik vieną tipą;
- ar atliekama stelažų patikra pagal EN 15635 ir parengiama ataskaita su nuotraukomis;
- kokių panašaus masto objektų jau įgyvendinta.
Lietuvoje tokį visą ciklą – nuo patikros ir konsultacijos iki montavimo – atlieka UAB „Preneta“, kurios sprendimus naudoja logistikos, prekybos ir gamybos įmonės. Visa sandėlių saugos įranga – stelažų ir kolonų apsaugos, MPM polimeriniai barjerai, sferiniai veidrodžiai, ratų atmušėjai, vedlinės – parenkama po apžiūros objekte, o darbus atlieka nuosava komanda.
Įmonė turi biurus Kaune (Darbo g. 16) ir Panevėžyje (Žiedo g. 22), dirba visoje Lietuvoje. Dėl objekto apžiūros galima kreiptis tel. +370 6 999 4338 arba el. paštu info@preneta.lt. Į pirmąjį pokalbį naudinga pasiruošti sandėlio planą, naudojamos technikos sąrašą ir, jei yra, paskutinės stelažų patikros ataskaitą – tai leidžia greičiau įvertinti, kurios vietos reikalauja dėmesio pirmiausia.