Graviravimas lazeriu ir mechaninis graviravimas siekia panašaus rezultato – suformuoti tekstą, ženklą ar vaizdą medžiagos paviršiuje, tačiau tai daro skirtingai. Lazeris medžiagą veikia sufokusuotu spinduliu be fizinio kontakto, o mechaniniam graviravimui naudojamas su paviršiumi besiliečiantis pjovimo ar frezavimo įrankis. Būtent šis skirtumas lemia abiejų metodų galimybes.

Lazeris neliečia graviruojamo paviršiaus

Lazerinio proceso metu ruošinio nereikia veikti freza ar kitu pjovimo įrankiu. Lazerio spindulys lokaliai paveikia paviršių, o kompiuterinis valdymas leidžia atkartoti skaitmeninį maketą. Dėl to graviravimas ypač tinkamas smulkiam tekstui, logotipams, ornamentams ir kitiems detaliems grafiniams elementams.

Bekontaktis procesas turi ir praktinį pranašumą: nėra graviravimo įrankio, kuris liestų ruošinį ir palaipsniui dėvėtųsi. Tai svarbu kartojant tą patį dizainą ant didesnio gaminių kiekio. Lazeriais galima apdoroti medieną, stiklą, tam tikrus plastikus, metalus, popierių, odą ir kitas suderinamas medžiagas, tačiau tinkamas lazerio tipas priklauso nuo pačios medžiagos.

Mechaninis graviravimas fiziškai pašalina medžiagą

Mechaninio graviravimo metu besisukantis ar kitaip judantis įrankis fiziškai įpjauna paviršių. Taip galima suformuoti aiškiai juntamą griovelį ir kontroliuoti jo gylį. Šis metodas gali būti naudingas, kai būtent gili graviūra yra svarbi funkcinė ar estetinė gaminio savybė.

Tačiau fizinis kontaktas reiškia, kad ruošinį paprastai reikia patikimai pritvirtinti, o pats įrankis dėvisi. Labai plonas, trapus ar sudėtingos formos detales dėl to apdoroti gali būti sudėtingiau.

Kurį metodą rinktis?

Sprendimą verta grįsti ne vien norimu vaizdu, bet ir medžiaga bei reikiamu graviūros gyliu.

Lazerinis metodas nėra automatiškai geresnis už mechaninį. Jei svarbiausia detalumas, pakartojamumas ir paviršiaus apdorojimas be mechaninio kontakto, dažnai racionaliau rinktis lazerį. Jei reikia gilaus mechaninio įpjovimo arba konkretaus frezuoto profilio, pranašumą gali turėti mechaninis graviravimas.